- „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Pinchas Eleazaro sūnus, Arono koheno sūnus nukreipė Mano pyktį nuo Izraelio sūnų, savo pavydu pavydėdamas Man, todėl neišnaikinau Izraelio sūnų savo pavyde. Todėl pasakyk: duodu jam savo taikos sandorį“ (Bemidbar 25 – 10, 11, 12).
- !שבת שלום
- Šabat Šalom!
הקדמה לספר הזהר נח
Įvadas į knygą Zohar
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
58.
Ir visam šiam dalykui yra aiški priežastis, t.y. sumažėjo tikėjimas Kūrėju bendrai,
ir tikėjimas šventais kartos išminčiais atskirai.
Taip pat kabalos knygos ir Zohar knyga yra pilni materialių pavyzdžių, kuriuos visi supranta neteisingai, t.y. pažodžiui.
Todėl iškilo grėsmė, kad besimokantis kabalos „nesukluptų“ ir dvasinių sąvokų nesuprastų materialiai, t.y. „nepadarytų sau stabo ir atvaizdo“.
Ir ši priežastis paskatino mane padaryti tinkamą ir suprantamą komentarą Ari žodžiams, o dabar ir šventam Zoharui.
Iš tikro aš manau, kad po šių mano komentarų šios grėsmės neliko visiškai.
Tai reiškia, kad savo komentaruose Ari žodžiams ir knygai Zohar aš abstrakčiai paaiškinau kiekvieną dvasinę savoką, be jokio „materialaus atvaizdo“ virš materialios vietos ir laiko.
Todėl, kiekvienas besidomintis žmogus iš „Izraelio namų“, gali studijuoti knygą Zohar ir „šildytis šventoje liepsnoje“.
Ir pavadinau komentarus vardu הסולם (Hasulam – kopėčios, laiptai), kad parodyti, jog šio komentaro tikslas – kaip ir visų laiptų.
Iš tikro, jeigu yra palėpė pilna nuostabių dalykų, todėl trūksta tiktai „kopėčių“,
kad pakilti į ją, ir tada visas pasaulio gerumas bus tavo rankose.
Tačiau „Hasulam“ nėra tikslas, nes jei pasiliksi ant kopėčių ir nepakilsi į „palėpę“,
nepasieksi norimo.
Taip ir mano komentarai knygai Zohar, nors iš tikro norint pilnai paaiškinti šiuos giliausius iš giliausių dalykus, dar nėra sukurta kalba.
Tačiau vis tik padariau tai, kas mano jėgose ir paaiškinau, kad kiekvienas žmogus, naudodamas šiuos komentarus, galėtų įsigilinti į patį Zoharą, tiktai tada mano komentaro tikslas būtų pasiektas.
