• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מאמר לסיום הזוהר 

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas - Baal Sulamas

2.

Iš tikro, kai du žmonės nekenčia vienas kito,
sakoma kad nutolę vienas nuo kito,
kaip „rytai nuo vakarų“,
o jeigu jie myli vienas kitą, sakoma apie juos,
kad jie „susilieję“ vienas su kitu, kaip „vienas kūnas“.

Ir čia nėra kalbama apie suartėjimą, arba nutolimą vietos atžvilgiu,
tačiau yra kalbama apie formų sutapimą, arba skirtumą.
Todėl, kai du žmonės myli vienas kitą, pas juos yra „formų sutapimas“.
Tai reiškia, kad vienas myli tą, ką myli jo draugas,
ir nekenčia to, ko nekenčia jo draugas.
Todėl skaitosi, kad jie „susilieję“ vienas su kitu,
ir myli vienas kitą.

Tačiau, jei yra tarp jų koks tai „formų skirtumas“,
jei vienas myli kokį dalyką, nežiūrint į tai,
kad draugas to dalyko nekenčia ir pan.
Pagal šį „formų skirtumo“ dydį, jie nekenčia vienas kito,
ir yra nutolę vienas nuo kito.
Ir jeigu jie yra visiškai priešingi,
t.y. viską, ką myli vienas, viskas yra jo draugo nekenčiama,
sakoma apie juos, kad jie yra atsiskyrę ir nutolę vienas nuo kito,
kaip nutolę „rytai nuo vakarų“.

Todėl matome, kad formų skirtumas dvasingume veikia,
kaip „kirvis“ materialume.
Ir visas nutolimo ir atsiskyrimo tarp dviejų žmonių dydis priklauso nuo „formų skirtumo“ tarp jų.
Taip pat ir „susiliejimo“ dydis priklauso nuo formų tarp jų sutapimo.

Ir dabar mes galime suprasti išminčių teisumą, kai jie paaiškino pasakymą:
„Ir susiliek su Juo (Kūrėju)“, kaip susiliejimą su Jo savybėmis.
Iš tikro „susiliek su Juo“ reiškia: „susiliek su Jo savybėmis.
Koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas.
Koks jis pakantus, toks ir tu būk pakantus“.
Todėl išminčiai visai nesupaprastino šio pasakymo,
bet atvirkščiai paaiškino jį pagal genialų jo paprastumą.

Matome, kad dvasinis „susiliejimas“ negali būti įvykdomas kitu būdu,
bet tik „formų sutapimo“ keliu.
Ir tuo, kad mes sutapatiname savo savybių formas su Palaiminto Kūrėjo savybių forma,
mes tampame „susilieję su Juo“.
Kaip ir yra pasakyta:
„Koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas.
Koks jis pakantus, toks ir tu būk pakantus“.

Tai reiškia, kad visi Kūrėjo veiksmai yra tik sąlygoti, atiduoti ir atnešti naudą kitam,
visai negalvojant apie save.
Juk Kūrėjas visai neturi trūkumo,
kurį būtų galima užpildyti,
t.y. Kūrėjui visai nėra iš ko gauti.
Taip ir žmogaus, norinčio susilieti su Kūrėju,
visi veiksmai turi būti,
kaip sąlygoti ir atnešti naudą artimui.
Todėl tuo žmogus sutapatina savo „savybių formą“ su Kūrėjo „savybių forma“,
ir tai skaitosi – „dvasinis susiliejimas“.