• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שערי קדושה חלק ג שער ה  

Šventumo vartai Trečia dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

Apie pranašystės lygį (kokybę)

3.

Toliau, iš „protingos sielos“, ji (siela) jau grįžta į kitą savo dalį – „gyvulinę“,

kurioje jau yra vaizduotė,

paverčianti šią šviesą materialiais „objektais“ ir informacija.

Ir šie „objektai“ jau yra „suprantami“,

lyg būtų tiesiogiai „matomi“.

Taip pat, kartais, nusileidžianti šviesa, vaizduotės pagalba įgauna „angelo pavidalą“.

 Šis angelas kalba, mato girdi ir pan., apie tai parašyta:

„Kūrėjo dvasia kalbėjo su manim“ (Šmuel 2). 

Kartais pranašystė būna penkiuose dvasiniuose jutimo organuose,

kurie veikia vien tik vaizduotės pagalba,

ir šie dalykai yra visiškai atskirti nuo „materialios“ vaizduotės ir

„materialių“ minčių.

Ir pati „pranašystė“ yra dviejų rūšių:

Viena rūšis –  tai visų pranašų pranašystė.

Kai šviesa, pasiekusi „protingą“ sielą, nusileidžia į „gyvulišką“ sielą,

ten „pranašystės“ šviesa yra atvaizduojama mintimi,

penkiais jutiminiais organais ir vaizduote.

Tačiau šis šviesos poveikis yra labai didelis,

todėl išoriniai jutiminiai organai „sudreba“ nuo šio poveikio,

ir neturi „jėgų“ priimti šią šviesą.

Iš tikro ši pranašystės būsena būna labai panaši į „sapną“,

nors tai nėra tikras „sapnas“.

Apie tai parašyta:

„Ir mieguistumas (תרדמה – tardema) apėmė Abramą“ (Berešit 15 – 12).

Antra rūšis – tai tobula pranašystė.

Kai jutiminiai organai jau gali „aiškiai“ ne „per sapną“ priimti pranašystės šviesą,

ir tai –  Moše pranašystė.

Šioje pranašystėje Moše siela buvo visiškai skaidri,

t.y. savo veiksmų dėka Moše pasiekė aukštą šventumo lygį,

ir buvo „pašalintas“ gyvuliškos sielos „nešvarumas“.

Iš tikro yra be galo daug žmogaus sielos „šaknų“,

ir tik nuo žmogaus sielos „šaknies“ aukštumo atitinkamai priklauso

pranašystės šviesos kokybė.

Tačiau, nors žmogaus sielos „šaknis“ gali būti iš labai aukštos „vietos“,

norint nusipelnyti, ir iš ten „pritraukti“ šviesą,

visas pagrindinis darbas turi būti „apačioje“.

Ir jei žmogus ištaisė save „apačioje“,

jis gali pritraukti „pranašystės“ šviesą tik iš savo sielos „šaknies“ pakopos.