• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ג שער ה 

Šventumo vartai Trečia dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

Apie pranašystės lygį (kokybę)

1.

Kaip jau išaiškinta, šviesa, sklindanti per visus keturis pasaulius:
- Acilut,
- Brija,
- Jecira,
- Asija,
iki mūsų žemiausio pasaulio, turi žmogaus – „adam“ „formą“.
Ši šviesa išeina iš „Aukštutinio Adam“ dešimt sfirot, šviesų,
ir visos „apatinių“ žmonių sielos yra „įjungtos“ į tą šviesą.

Ir kai ši šviesa „nusileidžia“ į šį pasaulį „apsirengti“ kūnais,
ji palieka savo „šaknį“, susiliejusią su šaltiniu, iš kurio nusileido.
Tai reiškia, kad tik „šakos“ iš tos aukštutinės „šaknies“ nusileidžia į mūsų pasaulį,
„apsirengti“ kūnais.

Todėl, kai žmogus daro sunkią nuodėmę,
ši „šaka“ yra „nukertama“ nuo „šaknies“,
ir pasilieka mūsų pasaulyje,
kaip „gyvuliška dvasia“ (רוח בהמה – ruach behema).

Apie šią paslaptį parašyta:
„Kirste nukirsk šią sielą“ (Bemidbar 15 – 31),
ir „Žmogus lauko medis“ (Dvarim 20 – 19).

Taip pat tai yra paslaptis,
kodėl teisuolių vardai parašyti du kartus:
„Abrahamai, Abrahamai“,
„Moše, Moše“,
„Jakovai, Jakovai“.

Tai reiškia, kad vienas vardas skirtas tai „šakniai“,
kuri pasilieka viršuje,
susijungusi su Gyvybės medžiu,
ir vienas skirtas apačioje – žmogui.

Dabar išaiškėja pranašystės aspektas,
t.y. jei žmogus nori susijungti su „šaknimi“,
jis turi „išsityrinti“ savo sielą,
praeinančią per visus pasaulius.

Tai reiškia, kad jokiame pasaulyje neturi būti pas žmogų blogio instinkto „nešvarumų“.
Iš tikro pirmiausia žmogus turi paruošti save „susiliejimui“ su viršutine „šaknimi“.