• עֹושֶׂה מַלְאָכָיו רוּחוֹת; מְשָׁרְתָיו, אֵשׁ לֹוהֵט, יָסַד אֶרֶץ, עַל מְכוֹנֶיהָ; בַּל תִּמּוֹט, עוֹלָם וָעֶד. תהלים קד – ד', ה', זוהר, בהעלותך, פסח במועדו ופסח שני Padaro Savo angelus dvasiomis, savo patarnautojus liepsnojančia ugnimi, įtvirtina žemę taip, kad per amžius nepajudėtų. (Tehilim 104).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    54.

Tačiau paskui, kai Kūrėjas mato,
kad žmogus užbaigė reikiamų pastangų kiekį,
t.y. kai žmogus įvykdė viską,
ką turi padaryti savo laisvu pasirinkimu ir sustiprėjimu tikėjime į Kūrėją.
Tada Kūrėjas padeda žmogui ir jis nusipelno „atviro valdymo“ suvokimo,
t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo,
ir tada žmogus padaro absoliučią „tšuvą“ (sugrįžimą, atgailą).
Tai reiškia, kad žmogus „susijungia“ su Kūrėju visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis,
kaip natūraliai ir turi būti „atviro valdymo“ aspekte.