• וימררו את חייהם בעבדה קשה בחמר ובלבנים ובכל עבדה בשדה את כל עבדתם אשר עבדו בהם בפרך. שמות א' – יד Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu...ir visais lauko darbais, kuriuos dirbo vergiškai“ (Šmot 1 – 14).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Bandymas „pasislėpti“     נסיונו להסתיר עצמו

Baal aSulamo atvykimo į Izraelį pradžioje, jam kilo mintis nuslėpti, kas jis yra iš tikrųjų, ir bandyti užsidirbti pragyvenimui savo rankų darbu.

Baal aSulamas nenorėjo „naudotis Toros karūna“ (jis atsivežė su savimi prietaisus, skirtus Toros pergamento gamybai bei įrangą muilo gamybai).

Tačiau Kūrėjo planas buvo kitas - nežiūrint į tai, kad buvo gabus visose darbų srityse, jam tie darbai nesisekė.

Maža to, iš Lenkijos atvyko judėjai, kurie pažinojo jį kaip teisėją ir tarpininką teisminiuose ginčuose ir jis nebegalėjo nuslėpti savo tikro lygio.

Labai greitai visi suprato, kad tai išskirtinė asmenybė - nėra Toros srities, kurioje jis neturėtų nepaprastai didelių žinių bei stulbinančio supratimo visose kabalos išminties srityse ir dalyse.  

Nusivylimas Jeruzalės „kabalistais“    אכזבתו מלומדי הקבלה שבירושלים

Aštri Baal aSulamo reakcija dėl vidinės Toros padėties Jeruzalėje

תגובתו החריפה של רבינו לנוכח מצב פנימיות התורה בירושלים

Ravas Abraham Brandvain pasakojo (tai, ką girdėjo iš tėvo rabi Jehuda Cvi Brandvain):

„Kai tik mūsų mokytojas atvyko į Jafą, jis nieko nelaukdamas nuvyko į Jeruzalę.

Dar būdamas Lenkijoje girdėjo apie Jeruzalės kabalistus, taip pat girdėjo, kad yra kabalistų ješivos (mokymo namai), todėl labai norėjo pamatyti jų mokymosi tvarką ir kokia yra jų intencija atliekant „arba minim“ (keturių augalų rūšių) priedermę per Sukot šventę.

Todėl nuskubėjo į Jeruzalę, į kabalistų ješivą „Beit -El“.

Tačiau kai ten nuvyko, jo laukė didžiulis nusivylimas – pastatas buvo užrakintas. Jis paklausė prižiūrėtojo, kodėl ješiva užrakinta, ir šis atsakė jam, kad tišrei mėnesį yra atostogos.

Tai labai nustebino Baal aSulamą, nes Lenkijoje nebuvo tokios sąvokos kaip „atostogos“.

Kaip jau minėta, mūsų mokytojas žinojo, kad Jeruzalėje yra išminčių, užsiimančių išmintimi apie tiesą (kabala) ir manė, kad galėtų prisijungti prie jų, tačiau jis karčiai nusivylė.

Jis taip rašė apie šių žmonių užsiėmimą kabalos išmintimi:

„Kai atvykau iš Lenkijos ir apsigyvenau Jeruzalėje, pamačiau koks yra mano tautos skurdumas - supratimo skurdumas.

Nėra iš vis jokio supratimo kabalos išmintyje - vien tik žodžių ir vardų rinkinys, nėra jokio protingo aiškinimo - vien tik tai, kas parašyta.

O juk yra didelis nuopelnas išaiškinti dalykus pagal tai, kas yra parašyta, su tobulu tikėjimu, nes tai yra šventi žodžiai, ir tuo yra išpildoma Kūrimo mintis.

Ir kai padaugės tų, kurie tai daro, iškart ateis Išgelbėtojas (Mašijachas), nes tada bus užbaigtas visas ištaisymas.

Kai sutikau žinomiausius iš jų, žmones, kurie daug metų mokėsi Ari raštus ir Zoharą, pamačiau, kad visos Ari knygos pas juos buvo neįtikėtinai supaprastintos. Ir jie dar vadinosi „šventi“ šioje šalyje!

Paklausiau jų, ar jie mokėsi pas kokį nors ravą, turintį supratimą vidinėje išmintyje.

Ir jie man atsakė (neduok dieve tai pakartoti), kad nėra čia jokio vidinio supratimo - kadperduodama vien tik tai, kas parašyta, ir nieko daugiau.

Tada paklausiau jų, ar ravas Chaimas Vitalis (išminčiaus Ari mokinys, kuris užrašė jo knygas) buvo pasiekęs vidinę išmintį, ir jie man atsakė, kad tikrai nepasiekė daugiau, nei pasiekėme mes.

Tuomet paklausiau apie patį išminčių Ari.

Atsakė man, kad jis tikrai nežinojo vidinės išminties labiau, nei mes visi ir viską, ką žinojo, perdavė savo mokiniui ravui Chaimui Vitaliui ir tokiu būdu tai atėjo iki mūsų.

Labai juokiausi iš jų - jeigu taip, kaip gi Ari širdyje atsirado tie dalykai be jokių žinių ir supratimo?

Ir jie man paaiškino, kad jis viską gavo iš pranašo Elijahu, kuris žinojo vidinę pusę, kadangi jis angelas.

Ir čia jau išliejau visą savo įtūžį ant jų, nes nebeturėjau jėgų ir kantrybės ištverti visa tai.

Taigi, mačiau, kad tuo metu šita jų beprotystė rado atgarsį beveik visų užsiimančių kabala tarpe.

Knyga Zohar jau „išliejo pyktį“ ant tų, kurie sako, kad nėra vidinių paslapčių Toroje, kad nėra jokios išminties Zohare ir pačioje išmintyje apie tiesą (kabaloje). 

Taigi jie sako apie pačios Toros paslaptis, kad jų negalima suprasti mūsų pasaulyje, ir kad tai yra tik „pliki žodžiai“.

Todėl vargas jiems, nes tuo jie sąlygoja didelį blogį savo sieloms bei sustabdo Mašijacho atėjimą. 

Tai ir buvo Pirmos Šventyklos sugriovimo priežastis. Ir dabar, Mašijacho dienų atėjimo priešaušryje, Satan (mirties angelas) šoka tarp mūsų, norėdamas sunaikinti Toros paslaptis... 

Todėl Kūrėjo pyktis išsiliejo kaip negęstanti ugnis, ir manyje atsirado poreikis padaryti tokį atvėrimą, kad visi sužinotų, jog yra išmintis Izraelyje“.