• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ב שער ה 

Šventumo vartai Antra dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

Apie uždraustas (blogas) savybes

1.

Piktžodžiavimas (lašon hara).
Pasakė mūsų mokytojai:
Ši nuodėmė sunkesnė už „avoda zara“ (stabmeldystę), paleistuvavimą ir kraujo praliejimą (Talmudas, Arachim), t.y. sunkiausias nuodėmes.
Išminčiai pasakė:
Tas, kas kalba lašon hara, neigia Kūrėją, kaip pasakyta:
„Jie pasakė, savo kalbomis nugalėsim, kas mums – Kūrėjas“ (Tehilim 12 – 5).

Apkalbos.
Apkalbos „žudo“ žmones, todėl skaitomos, kaip kraujo praliejimas.
Iš tikro, kas nusideda šiai nuodėmei, neįeina į Gan Eden, kaip parašyta:
„Kas gyvens Tavo menėse... tas kas nelaido savo liežuvio“ (Tehilim 15 – 1).
Tai matome iš Doego Adomij, Sanhedrino pirmininko,
dėl apkalbų neįėjusio į „pasaulį, kuris ateis“.
Ir taip pat nepragyvenusio „pusės savo dienų“,
nes jis sąlygojo kohenų miesto Nov gyventojų, bei Šaulio ir jo sūnų mirtį.

Draugo įžeidinėjimas, pravardžiavimas ir didžiavimasis draugo gėda.
Visa tai „nuleidžia“ žmogų į gehinomą (pragarą) ir nebegrąžina į „pasaulį, kuris ateis“.

Šaipymasis.
Tai yra viena iš keturių grupių, kurioms neleista pamatyti Šchinos veidą.
Pasakė mūsų mokytojai:
„Kiekvienas pašaipūnas krenta į gehinomą“ (Talmudas, Avoda zara).
Ir dar:
„Jei žmogus sėdi, nieko neveikdamas, tai yra, kaip pašaipūnų sueiga“(Avot 3 – 2).
Tačiau toliau parašyta:
„Jei žmogaus noras tik Toroje... bus kaip medis, pasodintas prie vandens“.

Taip pat pasakė mūsų mokytojai:
„Kiekvieną dieną balsas iš viršaus sako: vargas žmonėms neįvertinantiems Torą“ (Avot 6 – 2).
Ir dar pasakyta:
„Nes Kūrėjo žodį paniekino“ (Talmudas, Sanhedrin).
Iš tikro, „jei žmogus nukreipia širdį į dykinėjimą, jis stato į pavojų savo sielą“ (Avot, 3 – 45),
todėl Tora perspėja:
„Saugokis šito“ (Dvarim 4 – 9).

Pasakė mūsų mokytojai:
„Žmogus gali išvengti teismo tik Toros pagalba“(Talmudas, Sanhedrin).
Kaip pasakyta: „Užpilk vandeniu ginčo pradžią“ (Mišlei 17 – 14).
Ir dar:
„Užsiiminėk Tora dieną ir naktį, tada bus pasisekimas tavo keliuose, ir tada ateisi į protą“ (Jehošua 1 – 8).
Mokytis Toros reikia kiekvieną akimirką, minutę, valandą, dieną, jei žmogus atsitraukia nuo Toros žodžių, apie tai pasakyta:
„(Šio) trūkumo (jau) negalima suskaičiuoti (ištaisyti)“ (Kohelet 1 – 15).
Tai pat pasakyta:
„Štai dalykai, kurių vaisius žmogus valgo šiame pasaulyje, ir investuoja į pasaulį, kuris ateis... o Toros mokymas atstoja visus“ (Talmudas, Pea).
Ir ne tik, bet tas, kas mokosi Toros, yra laisvas nuo kitų priedermių laikymosi, nes Toros mokymas atstoja visas priedermes.
Moko Tana de bei Elijahu:
„Palaimintas žmogus, kuris užsideda ant savęs „kaip jautis“ Toros jungą, ir visas dienas mokosi Toros, „Šventa dvasia“ iškart nusileidžia ant tokio žmogaus“ (Talmudas, Avoda zara).
Tačiau jei žmogus sėdi dykinėdamas, jis užsitraukia bausmę.
Tuo labiau tas, kas šaiposi iš kitų.