Šventumo vartai Antra dalis. Ketvirtieji vartai

„Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
!שבת שלום
Šabat Šalom!

Priekabumas – tai puikybės ir pykčio išsišakojimas, t.y. atskiras atvejis.

Apie tai pasakė išminčiai:

„Kas yra priekabus, į tokį žiūrima priekabiai ir„ viršuje”,

todėl jam nėra atleidžiamos nuodėmės (Talmudas, Roš Hašana).

Kaip pasakyta: „Atleidžiantis nuodėmę, atleidžiantis nusikaltimą“ (Micha 7 – 18).

Todėl, kam yra atleidžiamos nuodėmės?

Tam kas atleidžia už nusikaltimą.

Pasakė mūsų mokytojai: „Visada žmogus turi prašyti gailestingumo, kiekvieną dieną.

Uždaryti savo burną, neatsakyti į grubumą, neatsakyti į įžeidimus.

Pasakė išminčiai: „Tas, kas atleidžia žmonėms už jų blogas savybes,

tam yra atleidžiami „iš viršaus” jo nusikaltimai“ (Talmudas, Roš Hašana).

Pasakyta: „Tris žmonių rūšis myli Kūrėjas:

tuos, kurie nepyksta, tuos, kurie nepasigeria ir tuos,

kurie yra lankstūs savo savybėse“ (Išminties pradžia, tretieji vartai).

Rabi Akiva paklausė rabi Nechunja Didžiojo,

kur yra jo dienų ilgumo paslaptis?

Atsakė jam, niekada nepriėmiau dovanų ir visada buvau lankstus savo

savybėse (Talmudas, Megila)...

Pasakė išminčiai: pasaulis egzistuoja dėka tų, kurie „praryja savo

burną“ pykčio metu.

Kaip pasakyta: „Žemė kabo ant tuštumos“ (Jobas 26 – 7).

Rabi Abahu sako: „Dėka tokių, kurie prilygina save tuštumai“ (Talmudas, Chulin).

Išminčiai mokė:

„Girdintis įžeidimus ir neįsižeidžiantis, girdintis užgauliojimus, ir neatsakantis.

Apie tokius parašyta:

„Mylintys Mane bus kaip saulės pakilimas savo stiprume“ (Šoftim 5 – 31).

Mūsų mokytojai pasakė:

„Visada žmogus turi būti atlaidus savo artimui ir ypač savo namiškiams“.

Pasakė pranašas Elijahu:

„Tora atsiveria tik tam, kuris yra atlaidus.

Ir aš atsiveriu tik tam, kuris nėra priekabus“ (Talmudas, Šabat“).