• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Gyvenimas didžių išminčių ir mokytojų iš Kalušino, Prusovo ir Belzo „šešėlyje“

Vieną sykį iškilo klausimas dėl tam tikros etrogų rūšies („etrogas“ - tai citrusinis vaisius, naudojamas atliekant „arba minim“ (keturių augalų rūšių) priedermę per Sukot šventę), ar ši rūšis yra sukryžminta su kito augalo rūšimi, ar ne.

Vienas ravas nustatė, jog jie yra sukryžminti, todėl netinka palaiminimui.

Šis klausimas buvo pateiktas ir Baal aSulamui, kai jis buvo pas rabi iš Prusovo, ir Baal aSulamas pasakė, kad ši etrogo rūšis nėra sukryžminta.

Baal aSulamo mokytojas jam pasakė, kad jei jis nuvyks pas anksčiau minėtą ravą, teigiantį, kad etrogas netinkamas palaiminimui, ir įrodys jam, kad jis neteisus, tada jis per Sukot pasakys palaiminimą būtent šiam etrogui.

Mūsų mokytojas nuvyko į miestą, kuriame gyveno šis ravas. Susitiko su juo ir pradėjo diskutuoti, norėdamas įrodyti jam savo teisumą.

Kai galiausiai tas ravas nebeturėjo, ką atsakyti, ryžtingai tarė: „Esu vyresnis už tave, ir todėl aš nustatau, kad etrogas netinkamas!“

Tačiau Baal aSulamas tarė: „Šie dalykai nepriklauso nuo amžiaus...“. Ir tuoj pat paliko ravo namus.

Ir taip, per Sukot šventę, rabi iš Prusovo palaimino būtent su šiuo etrogu...

Galutinis ištaisymas

Ravas Azrielis Chaim Lemberger pasakojo tai, ką girdėjo iš rabi Davido Meincbergo:

„Paskutinėmis admor iš Prusovo gyvenimo dienomis pas jį atėjo trys iškiliausi jo mokiniai.

Vienas jų buvo Baal aSulamas.

Jie mokytojui pasakė, jog mano, kad jau pabaigė savo vidinį ištaisymo darbą.

Paklausė jų admor iš Prusovo:

„Ir ką jūs ketinate daryti?“.

Du mokiniai tylėjo. Tačiau mūsų mokytojas Baal aSulamas atsakė:

„Mano nuomone, turiu ieškoti daugiau dvasinio darbo“.

Admor iš Prusovo jiems atsakė:

„Tiesa, kad baigėte savo dvasinį darbą, bet tik tu (jis parodė į Baal aSulamą) gali turėti mokinių“.

Kai jie išėjo iš rabi kambario, tie du mokiniai pasakė mūsų mokytojui:

„Po viso darbo, kurį atlikome ir visų pastangų, kurias įdėjome savęs ištaisyme, vėl turime viską pradėti iš pradžių? Šiame pasaulyje mums nebėra ko ieškoti, nes mes jau užbaigėme savo darbą“.

Ir iš tikrųjų, mažiau nei po dviejų savaičių, šie du rabi Prusovo mokiniai mirė. O mūsų mokytojas surinko grupę mokinių ir pradėjo Toros pamokas.