• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה 

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

20.

Iš tikro viso pasaulio „Galutinis ištaisymas“ bus viso pasaulio žmonių „įėjimas“ į šią darbo Kūrėjui paslaptį.
Kaip parašyta:
„Ir bus Kūrėjas visos žemės Karalius, tą dieną bus Kūrėjas vienas ir Jo vardas vienas.“ (Zachrija 14 – 9).
Ir būtent pabrėžė aiškiai:
„Tą dieną” ir ne anksčiau,
taip pat parašyta:
„Ir prisipildys žemė Kūrėjo pažinimo“ (Ješaja 11 – 9),
„Ir trokš Jo (Kūrėjo) visos tautos“ (Ješaja 2 – 2).

Iš tikro Izraelio vaidmuo prieš visą pasaulį yra panašus į mūsų „šventų tėvų“ vaidmenį prieš Izraelio tautą.
Žinome, kad „tėvų nuopelnai“ padėjo mums „išsivystyti“ ir „ išsityrinti“,
ir tapome verti Toros gavimo.
Ir jei ne „mūsų tėvai“, kurie vykdė Torą, dar prieš Jos davimą,
mes suprantama nebūtume šlovingesni už kitas pasaulio tautas, kaip parašyta 19 sk.

Todėl Izraelio tautai yra „įpareigota“ dėka užsiėmimo Tora ir priedermėmis „lišma“
(dėl Kūrėjo, dėl Toros) pasiruošti patiems ir paruošti visą pasaulį šiai šlovingai misijai.
Tai reiškia, kad visas pasaulis turi „išsivystyti“ iki tokios pakopos,
jog galėtų priimti šį išaukštintą „meilės artimui“ mentalitetą.
Ir tai yra „laiptai“ į kūrimo tikslą, t.y. į „susiliejimą“ su Kūrėju.

Iš tikro kiekviena priedermė, kurią vykdo kiekvienas atskiras Izraelio (Isra El – Tiesiai į Kūrėją) žmogus, kad „suteikti malonią dvasią Kūrėjui“, o ne iš meilės sau,
prideda dalį į bendrą pasaulio vystymąsi ta linkme.

Tačiau šis dalykas negali būti atliktas iš karto, o tik laipsniškai ir pakopomis – pamažu, pamažu,
kol susikaupia pakankamas kiekis, kuris gali „persverti“ visą pasaulį į reikiamą „tyrumo“ pusę.
Ir išminčiai tai vaizdingai palygino su „svarstyklių“ lėkštėmis,
kurių persvėrimas į šlovės pusę priklauso nuo viso Izraelio įvykdytų priedermių skaičiaus.