• הלל אומר אל תפרוש מן הצבור, ואל תאמין בעצמך על יום מותך, ואל תדין את חברך עד שתגיע למקומו, ואל תאמר דבר שאי אפשר לשמוע, שסופו להשמע, ואל תאמר לכשאפנה אשנה, שמה לא תפנה. אבות ב' – ד Hilelis sako: „Neatsiskirk nuo bendruomenės, netikėk savimi (kad nenusidėsi) iki mirties dienos, neteisk savo draugo, kol neatsidursi jo vietoje... nesakyk, kai turėsiu laiko, pradėsiu mokytis, nes gali būti, kad niekda neturėsi. (Avot 2 – 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות מט  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         49.

Ir kai žmogaus bėdoms ir kentėjimai labai padidėja (neduok dieve),
tai atveda į „dvigubą paslėpimą“,
dar vadinamą knygose „paslėpimą paslėpime“.
Ir tada sakoma, kad nesimato netgi Kūrėjo „nugaros“ (kitos pusės) neduok dieve.
Tai reiškia, kad žmogus netiki, kad Kūrėjas pyksta ant jo ir baudžia jį,
bet žmogus viską priskiria atsitiktinumui ח''ו (chas ve šalom – neduok dieve).
Todėl tada žmogus ateina iki visiško Kūrėjo neigimo,
bei netikėjimo Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“.
Apie tai parašyta:
„O Aš „paslėpte paslėpsiu“ savo veidą... nes kreipėsi į kitus dievus“.
Ir žmogus ateina iki visiško Kūrėjo neigimo,
bei kreipiasi į „avoda zara“ (stabmeldystę).