• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Vaikystė ir jaunystė Varšuvoje (2)

Mūsų mokytojas jaunystėje mokėsi berniukų ješivoje Varšuvoje ir nuo pat jaunumės gyveno vien tik Toros aplinkoje. 

Jo triūsas ir pastangos Toroje buvo virš žmogaus galimybių ribų.

Miegodavo labai mažai, ir neleisdavo sau užsnūsti, nors kūnas to reikalaudavo, kovodavo su juo, kol priversdavo paklusti dirbti Kūrėjui. 

Jo supratimas Toroje buvo toks didelis ir genialumas toks milžiniškas, kad būdamas dvylikos metų jau žinojo Mišną, o iki sukankant keturiolikai metų, jau gerai išmanė visą Mišną ir Tosafot.

Mūsų švento mokytojo sūnus rabi Baruch Šalom pasakojo:

„Mano tėvas ir mokytojas rabi Baal aSulamas pradėjo mokytis kabalos jau būdamas jaunuolis.

Ir kadangi nenorėjo, kad ješivoje sužinotų, jog jis mokosi kabalos, išplėšdavo lapus iš švento Ari knygos „Ec chaim“ („Gyvybės medis“) ir paslėpdavo juos tarp Gmaros (Talmudo) lapų.

Ir taip mokėsi.

Kai kas nors ateidavo, apversdavo lapą ir tęsdavo Gmaros mokymąsi“.

Kai Baal aSulamui buvo 15 metų, buvo taip stipriai išsiugdęs tiesos savybę, kad jau negalėjo pasakyti jokio melo.

Jo darbas su savo savybėmis buvo pastovus: kiekvieną akimirką stengėsi dirbti su savimi, auklėti save ir elgtis, kaip dera tam, kuris yra didžio Karaliaus akivaizdoje.

Ravas Azrielis Chaim Lemberger pasakojo:

„Kai atėjau pas mokytoją Baal aSulamą ir kai buvome vieni, jis pasakė man:

„Vienuolikos metų pradėjau mokytis musaro (etinė sistema). Tol nepradėdavau sekančios knygos, kol neįgyvendindavau to, kas parašyta pirmojoje ir kol tai netapdavo mano antra prigimtimi.

Aštuoniolikos metų jau buvau pasiekęs pakopą „Adam“ (žmogus -אדם)“. 

Rabi Šimonas bar Jochajus traktate „Jevamot“ aiškina sąvoką „Adam“:

„Jūs, vadinatės „Adam“, o ne stabmeldžiai vadinasi „Adam“.

Baal aSulam paaiškino:

„Adam“ - אדם nuo pasakymo אדמה לעליון - „panašus į Aukštesnįjį“, tai yra, žmogus nori būti panašus į Kūrėją aspektu „koks Jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas“.

Rabi Azriel Chaim tėvas, rabi Moše Baruch Lemberger pasakojo, kad Baal aSulamas jam prisipažino, jog sulaukus dvidešimt keturių metų jo egoistinis noras („kūno“ aspektas) jau buvo „visiškai anuliavęsis“.

Čia kalbama ne apie materialų kūną.

„Kūnas“ (גוף) - tai žmogaus noras gauti malonumą ir mėgavimąsi.

Tai reiškia, kad jo akyse noras gauti jau buvo tapęs visiškai atstumiančiu ir niekingu dalyku. 

Taip Baal aSulamas milžiniškų ir neįsivaizduojamų pastangų dėka ėjo pirmyn ir kilo tiek Toros žiniose, tiek darbe su savo savybėmis. Viską darė kukliai ir be jokio viešumo.

Būdamas devyniolikos metų gavo rabino įšventinimą.

Ir nors tam, kad gauti rabino pažymėjimą, Lenkijos valdžia reikalavo mokėti rusų kalbą, Baal aSulamo tai nesustabdė - per labai trumpą laiką išmoko rusų kalbą ir gavo rabino pažymėjimą. 

Ir čia, Varšuvoje, šešiolika metų buvo teisėju ir tarpininku teisminiuose ginčuose.

Per šiuos metus atspausdino savo pirmąją knygą „Gyvenimo dialogai“, joje jis aprašė didžio išminčiaus Rabi Chaim Meir Jechiel Šapiro iš Muglanicos darbus ir mokymą.