• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות מח  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            48.

Tačiau, kai Kūrėjas elgiasi su kūriniais atvirkščiai, nei paminėta,
t.y. kai žmogus patiria skausmus ir kentėjimus Kūrėjo sukurtame pasaulyje,
tada tai skaitosi, kaip Kūrėjo „nugara“, arba „kita pusė“.
Tai reiškia, kad „Kūrėjo veidas“, t.y. absoliutaus gerumo savybė,
yra nuo žmogaus paslėpta visiškai, ir Kūrėjas nesielgia taip,
kaip dera Jo vardui – „geras ir darantis gerumą“.

Ir tai panašu, lyg žmogus matytų savo draugą „iš nugaros“,
todėl galima suabejoti, gal tai kas nors kitas.
Apie tai parašyta:
„Ir užsidegs Mano pyktis... ir paslėpsiu veidą nuo jų“.
Tai reiškia, kad Kūrėjo „pykčio“ metu, kai kūrinija gauna iš Jo kentėjimus ir bėdas,
skaitosi, kad Kūrėjas slepia savo „Palaimintą veidą“,
t.y absoliutaus gerumo savybę, ir yra atverta tik Jo „nugara“.
Tada reikalingas didelis sustiprėjimas Kūrėjo tikėjime,
kad apsisaugoti nuo nuodėmingų abejonių (neduok dieve).
Ir todėl, kad sunku pažinti Kūrėją „iš nugaros“,
ir tai vadinasi „Paprastu paslėpimu“.