• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Pinchas Eleazaro sūnus, Arono koheno sūnus nukreipė Mano pyktį nuo Izraelio sūnų, savo pavydu pavydėdamas Man, todėl neišnaikinau Izraelio sūnų savo pavyde. Todėl pasakyk: duodu jam savo taikos sandorį“ (Bemidbar 25 – 10, 11, 12).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר מח  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             48.

Toliau, dėka užsiėmimais Toros paslaptimis ir priedermių skoniais žmogus ištyrina savo noro gauti dalį „chai“ (gyvulinę).
Ir tuo ištyrinimo dydžiu žmogus stato savo sielos lygį nešama, kuris apsirengia 248 dvasinėmis dalimis (organais) ir 365 dvasinėmis gyslomis.
Iš tikro, kai yra užbaigiama ši statyba ir pasidaro parcufu, tada viskas pakyla ir apsirengia į dvasinio pasaulio Asija sfirą biną.
Šis indas yra labai skaidrus, t.y. žymiai skaidresnis už ankstesnius indus tiferet ir malchut, todėl jis praleidžia iš Ein Sofo palaiminto didelę šviesą, vadinamą nešama.

Ir visos Asijos pasaulio „domem, comeach ir chai“ lygių dalys, priklausančios binos pakopai, padeda žmogaus parcufui nešama gauti visas šviesas parcufo bina užpildymui.
Kaip yra aukščiau paaiškinta su šviesa nefeš.
Todėl dvasinis objektas vadinamas „šventu chai (gyvuliniu) aspektu“, ir yra nukreipats žmogaus kūno dalies „chai“ ištyrinimui.
Ir jo švytėjimo prigimtis panaši į į materialaus gyvūno prigimtį.
Tai reiškia, kad šis švytėjimas duoda individualų jausmą kiekvienam organui iš 613 parcufo organų. Taip pat duoda galimybę būti laisvu ir nepriklausomu nuo kitų parcufo sudėtinių dalių.
Ir visos 613 sudėtinės dalys skaitosi atskirais parcufais, su atskiru ir savitu švytėjimu.

Iš tikro šios dvasinės šviesos privalumas lyginant su šviesa ruach toks, koks yra materialiame pasaulyje skirtumas tarp negyvos ir augalinės gamtos bei gyvulinio lygio.
Taip pat su šio parcufo išėjimu, išeina šventos šviesos chaja (sfiros chochma) taškas, ir apsirengia parcufo nešama viduje.