- „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
- !שבת שלום
- Šabat Šalom!
הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג
Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos
ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas
Uždaryti užduotį
Rabi Nachum Klar – ravo Barucho mokinys ir pagalbininkas (5)
Ravas Šlomo Zlošinski pasakojo:
„Kartą sužinojau,
jog Nachumas Šabatui atvyksta iš Jeruzalės į Bnei Braką.
Paskambinau jam ir paprašiau, jog paimtų siuntinį iš mano tėvo, gyvenančio Jeruzalėje.
Nuo to laiko, nebuvo nei vieno sykio, kad važiuotų iš Jeruzalės į Bnei Braką ir nepaskambintų man pasiteirauti, ar nereikia paimti ir atvežti man siuntinio...“.
Netgi tada, kai vedė ir
apsigyveno Jeruzalėje, jis toliau tęsė vidinės Toros mokymą ir
naktines pamokas.
Jis kiekvieną naktį keldavo į pamokas, kurios vyko jo tėvo namuose, į kurias rinkdavosi ravo Barucho mokiniai, gyvenantys Jeruzalėje.
Kiek vėliau atsirado
pamokos jauniems Toros mokiniams, kurie gyveno įvaiuose Izraelio
kampeliuose, vykstančios telefoninio ryšio pagalba.
Nachumas jose buvo
vienas iš labiausiai pasižymėjusių ir dominuojančių
mokinių.
Visada stengdavosi išsiaiškinti ir suprasti viską giliai ir pilnai.
Ir netgi jungdavosi prie tų, kurie valandą prieš pamoką
dar skaitydavo ravo Barucho straipsnius.
Nachumas buvo be galo
kuklus.
Nors jo širdis degė, bet bendruomenėje jis niekuomet nekalbėdavo apie tai, ką mokėsi ar apie darbą Kūrėjui.
Kad užsidirbtų pragyvenimui, dirbo ješivoje „Toros ugnis“, esančioje Jeruzalės senamiestyje.
Ir netgi darbo metu visas buvo paniręs į darbą Kūrėjui.
Jis diskutuodavo su ješivos vadovu ar
su kitais mokiniais apie įvairius aspektus, kurie kildavo jam iš
ravo Barucho mokymo.
Vienam draugui jis užsiminė, jog ketina
palikti šitą darbą.
Ir tik po didelių įprašinėjimų atskleisti priežastį, jis pasakė:
„Todėl, kad tai trukdo man dirbti Kūrėjui“.
