• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Nachum Klar – ravo Barucho mokinys ir pagalbininkas (4)

Nachumas pasižymėjo vidine stiprybe ir didžiule valios jėga, kas yra retas dalykas mūsų kartoje.

Ilgą laiką, gyvendamas ješivoje, miegodavo ne savo lovoje, o ant suolo – tam, kad nepramiegotų naktinių pamokų pas ravą Baruchą.

Kaip žinoma, Nachumas mokėsi Slonim ješivoje, kurioje taip pat turėjo įvairių pareigų.

Jis tapo tarpininku tarp ravo Barucho ir ješivos ravo „Admor iš Slonim“.

Jam Nachumas atnešdavo ravo Barucho parašytus straipsnius.

„Admor iš Slonim“ juos labai įdėmiai skaitydavo ir sakydavo, jog tai duoda jam didelę naudą.

Taip, dėka Nachumo, tarp ravo Barucho ir „Admor iš Slonim“ užsimezgė glaudus ryšys.

Nachumas vedė jau po ravo Barucho mirties.

Dideliam jo skausmui, jis nenusipelnė, jog jį sutuoktų brangiausias jam žmogus.

Tačiau jis toliau bendravo su ravo Barucho sūnumu ravu Šmueliu, su žentu rabi Jakovu Garnirer ir kitais.

Jo širdyje visuomet ruseno ravo Barucho uždegta kibirkštis – meilės artimui kibirkštis.

Savo pirmagimį pavadino mokytojo vardu – Baruchu Šalomu.

„Koks yra geras kelias, kuriuo eina žmogus? – Tai gera širdis“ (Avot 2:9)

Rabi Nachumas buvo labai geros širdies žmogus.

Pamenu, kartą paprašiau, kad ateitų pas mane.

Buvo susikaupę daug visokių dalykų, kuriuos reikėjo sutvarkyti: laukė spynų pakeitimas, elektros remontas ir t.t.

Jis išsitraukė savo įrankius ir ėmėsi darbo.

Dirbo su džiaugsmu ir gerai nusiteikęs.

Suprantama, už darbą neprašė jokio atlygio.

Toks buvo Nachumas – jam patiko padėti artimui ir tai darė iš visos širdies.

Jam buvo didžiausias malonumas, kai jo kas nors paprašydavo pagalbos.

Jeigu pats sulaukdavo svečių, priimdavo juos su džiaugsmu.

Jis buvo persisunkęs meile artimui.

Dėl šios savybės jis buvo visų mylimas ir mėgiamas.

Ravo Barucho Mokymo namuose nebuvo žmogaus, kuris nemylėtų Nachumo.

Nachumo gerumas buvo neapsakomas – jei kas nors paprašydavo pagalbos, niekada neatsisakydavo.

Šimtai žmonių yra sulaukę pagalbos iš jo.

Jis turėjo „auksines rankas“ ir ko tik nesiimdavo, jam viskas sekdavosi.