• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

זוהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תניינא 

Zohar „Toros įsakymai. Antras“ (3)

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Zohar

Pasakė rabi Elazaras,
iš tikro baimės (priedermės) negalima užmiršti,
vykdant bet kokią priedermę, tuo labiau,
vykdant meilės priedermę.

Baimės priedermė turi susijungti su meilės priederme.
Kaip ji susijungia?
Meilė – tai gerumas vienos pusės,
t.y. kai Kūrėjas duoda žmogui turtus ir gerumą,
dienų ilgumą, vaikus ir maitinimą.

Ir iš kitos pusės būtina pačiam žmogui sužadinti baimę,
ir bijoti kad neįkristų į nuodėmę,
kad Kūrėjas nepasuktų jam „likimo rato“ kita puse.

Apie tai parašyta:
„Palaimintas žmogus bijantis visada“ ( Mišlei 28 – 14),
nes taip „baimė“ yra visada įjungta į „meilę“.
Todėl reikia sužadinti baimę iš kitos, sunkaus teismo pusės,
t.y. jei žmogus mato, kad ateina sunkus teismas,
reikia sužadinti baimę.

Reikia bijoti Kūrėjo deramai ir nesukietinti širdies.
Apie tai parašyta:
„Sukietinantis širdį, įkris į blogį“ (Mišlei 28 – 14).
Vadinasi baimė turi būti iš dviejų pusių, iš gerumo,
bei meilės pusės, ir iš sunkaus teismo pusės,
bei sujungti abi puses.
Todėl, jei baimė yra įjungta net į gerumo ir meilės pusę,
tada meilė yra tinkama ir tobula.