• מה ידידות משכנותיך ה' צבאות, נכספה גם כלתה נפשי לחצרות ה', לבי ובשרי ירננו אל אל חי. תהלים פד – ב', ג Kokios nuostabios Tavo buveinės, Kūrėjau, mano siela labai troško į „Kūrėjo kiemus“, mano širdis ir kūnas džiūgavo „Gyvuoju Dievu“. (Tehilim 84 –2, 3)

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Rabi Šmuel Ašlag – ravo Barucho sūnus ir mokinys

Rabi Šmuelis nusipelnė būti mokiniu pas savo senelį Baal aSulamą ir netgi

eidavo pas jį asmeniniams pokalbiams.

Jis dėjo didžiules pastangas Toros mokyme ir buvo didelis Toros išminčius.

Garsėjo nepaprasta atmintimi ir protu: puikiai atsiminė visą Torą, Mišną ir

 savo senelio raštus.

Kaip parašyta trakate Avot (2:9):

„Tinkuota duobė, kuri nepraleidžia nei lašo vandens“ (tai reiškia, puikios

atminties žmogus, kuris nieko neužmiršta).

Nežiūrint į išskirtinę padėtį (giminystės ryšius) bei neeilinį protą ir

žinias, buvo be galo kuklus ir paprastas.

Visą gyvenimą kaip įmanydamas vengė garbės ir visais būdais bėgo nuo

bet kokio pripažinimo ir „reklamos“.

Knygos autorius ravas Abrahamas Gotlibas pamena, jog Šabato metu rabi

Šmuelis pirmas ateidavo į mokymo namus – valandą prieš jo tėvo ravo

Barucho naktines pamokas.

Tada mokydavosi trise: rabi Šmuelis, rabi Hilelis ir ravas Abrahamas Gotlibas.

Ravas Gotlibas pamena didžiulį rabi Šmuelio įsigilinimą į mokymą, jo

žinias ir aštrų protą.

Jie su rabi Hileliu plaukiojo po „išminties jūrą“ skersai ir išilgai.

Po tėvo ravo Barucho mirties rabi Šmuelis tęsė kasdieninį Zoharo ir

„Įvado į dešimt sfirot“ mokymą.

Deja, neilgai trukus, didžiuliam visų skausmui susirgo rimta liga.

Tačiau ir sirgdamas dėjo didžiules pastangas ir toliau tęsė mokymą įprastu

ritmu, nekreipdamas dėmesio į skausmą ir patiriamas kančias.

Bet, didelei mokinių širdgėlai, liga galiausiai nugalėjo ir 1996 metų

chešvano mėnesį, per Šabatą rabi Šmuelis paliko šį pasaulį.