Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
!חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Paskutiniais savo gyvenimo metais rabi Hilelis, labai prastai pasijutęs,

atsigulė į ligoninę.

Gydytojai padarė nuotraukas ir rado galvoje auglį.

Rabi Hilelis pasakojo:

„Gavau vaistų ir buvau išleistas namo.

Po kurio laiko vėl turėjau pasirodyti ligoninėje, kad būtų atlikti

pakartotiniai tyrimai.

Kai vėl mane patikrino ir padarė nuotraukas – auglys buvo savo vietoje.

Po keleto dienų manęs aplankyti į ligoninę atėjo ravas Baruchas.

Kai papasakojau jam apie auglį galvoje, jis pasakė:

„Nesąmonė! Tu neturi jokių rimtų problemų!“.

Ir kai gydytojai man trečią kartą atliko tyrimus, didžiuliam visų

nustebimui, auglio galvoje nebebuvo!

Aš neturiu net mažiausios abejonės, kad tai buvo ravo Barucho darbas...

Teisuolis nusprendžia, o Kūrėjas įvykdo“.

Rabi Hilelis, didis išminčius, gyvenime kentėjo dideles kančias.

Tikriausiai nebuvo tokios ligos, kuria jis nebūtų sirgęs.

Taip pat nebuvo tokios jo kūno dalies, kuri vienu ar kitu metu nebūtų

kėlusi jam skausmo.

Tačiau nežiūrint į tai, taip pat nežiūrint visą gyvenimą jį lydėjusių

didžiulių vargų ir sunkumų, rabi Hilelis buvo visiškai pasinėręs į mokymą.

Jis buvo kupinas džiaugsmo ir linksmumo.

Jis tarsi buvo virš visų bėdų ir atrodė, jog tai jo visai neliečia.