• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

זוהר צו בעובדא דלתתא אתער עובדא דלעילא  

Zohar „Su veiksmas apačioje susižadina veiksmai viršuje“

rabi Šimonas ben Jochajus

(Ištraukos)

Rabi Josi pradėjo, atvėrė ir pasakė, parašyta:
„Pasišvęskite ir būkite šventi“ (Vajikra 20 – 7).
Tas, kas „išsityrina“ save „apačioje“,
jam duoda šventumą „viršuje“.
Tačiau tas, kas „sutepa“ save „apačioje“,
jį „sutepa“ ir „viršuje“.

Klausia.
Duoda „šventumą“ viršuje – gražu ir suprantama.
Tai reiškia, kad žmogų apima Kūrėjo šventumas.
Tačiau, kaip „sutepa“ žmogų, iš kokios „vietos“?
Jei sakysi iš „viršaus“,
tai argi „viršuje“ yra „nešvarumas“?

Rabi Chija atsakė:
Mokėmės, kad su veiksmais apačioje susižadina veiksmai viršuje.
Jei veiksmai „apačioje“ – „šventi“,
tada ir „viršuje“ susižadina „šventumas“,
išsilieja ant žmogaus, ir padaro jį „šventu“.
Tačiau, jei žmogus „sutepa“ save „apačioje“,
tada „viršuje“ susižadina „nešvarumo dvasia“ ( רוח הטומה „ruach atuma“),
ir išsilieja ant žmogaus nešvarumai bei „sutepa“ jį.
Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.

Nėra jokio gėrio ar blogio, šventumo ar nešvarumo,
kurie neturėtų savo esmės ir pradžios „viršuje“.
Todėl apatinių veiksmais susižadina veiksmai „viršuje“.
Iš tikro veiksmais „apačioje“ susižadina veiksmai „viršuje“,
t.y. atsitinka „nenumatyti“ įvykiai.
Ir lygiai tai pat:
Ką kalbame „apačioje“, susižadina „atsitiktiniai“ gandai ir nuomonės iš „viršaus“...