• הלל אומר אל תפרוש מן הצבור, ואל תאמין בעצמך על יום מותך, ואל תדין את חברך עד שתגיע למקומו, ואל תאמר דבר שאי אפשר לשמוע, שסופו להשמע, ואל תאמר לכשאפנה אשנה, שמה לא תפנה. אבות ב' – ד Hilelis sako: „Neatsiskirk nuo bendruomenės, netikėk savimi (kad nenusidėsi) iki mirties dienos, neteisk savo draugo, kol neatsidursi jo vietoje... nesakyk, kai turėsiu laiko, pradėsiu mokytis, nes gali būti, kad niekda neturėsi. (Avot 2 – 4)

הקדמה לספר הזהר מג  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                          43.  

Iš tikro žmogui gimus, jau yra pas jį „šventa siela“.
Ne šventa siela būtent, o tik sielos „kita pusė“,
t.y. „paskutinis“ sielos aspektas,
dėl savo mažumo dar vadinamas „tašku“.

Ir šis „taškas“ jau yra „apsirengęs“ žmogaus širdyje,
t.y. žmogaus noro aspekte, kuris atsiveria žmogaus širdyje.
Tačiau dvasingume yra dėsnis, kad viskas kas galioje bendrai visoje realybėje,
galioja ir atskirai kieviename pasaulyje,
net kiekvienoje mažiausioje dalyje,
kurią tik galima padalinti.

Todėl, kaip visoje realybėje yra penki pasauliai,
ir tai – penkios sfirot k – ch – b – t – m,
taip kiekviename pasaulyje yra penkios sfirot k – ch – b – t – m.

Ir taip pat šios penkios sfirot yra kiekvienoje mažiausioje to pasaulio dalyje.
Dar sakėme, kad mūsų pasaulis dalinasi į d – c – ch – m (domem, comeach, chai, medaber),
ir tai atitinka keturias sfirot ch – b – t – m (chochma, bina, tiferet, malchut).
Tai reiškia, kad domem atitinka malchut,
comeach – tiferet,
chai – bina,
medaber – chochma,
ir visų šaknis, t.y. Kūrėjo dalis, yra keter.

Tačiau, kaip sakėme, kad netgi pačioje mažiausioje dalelėje iš kiekvienos atskiros d – c – ch – m dalies, taip pat yra keturi d – c – ch – m aspektai.
Todėl kiekviename individe iš „medaber“ dalies,
t.y. kiekviename žmoguje,
yra keturios d – c – ch – m dalys noro gauti,
į kurias jau apsirengia „šventos sielos taškas“.