• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Ravas Menachem Idelštein – Baal aSulamo ir ravo Barucho mokinys (3)

Šalia Kūrėjo žmogaus

Pasakojo rabi Menachem:

„Kartą atvykau pas savo mokytoją tris savaites iki švenčių, ketindamas ten

pasilikti ir pačioms šventėms. Dėl to mano namuose buvo tikras karas tarp

manęs ir žmonos.

Ji niekada nepamirš, kaip aš ją vieną, su dviem mažais vaikais, palikau 

visam švenčių laikotarpiui.

Šitas laikas, kurį praleidau pas mokytoją, buvo didžiulio dvasinio pakilimo laikas.

Kiekvieną dieną turėjau galimybę valandų valandas kalbėtis su mokytoju

apie Kūrėjo darbo aspektus.

O vieną kartą netgi gavau rimtą priekaištą – mokytojas paklausė manęs:

„Menachem, ar tu atsimeni, ką tau sakiau vakar?“

Atsakiau, kad iš tikrųjų neatsimenu absoliučiai nieko.

Tada jis man griežtai pasakė:

„Kalbėjomės su tavimi valandų valandas, ir todėl,

kad nesuteiki mano kalboms svarbumo, todėl viską praradai.

Jeigu mano kalbas vertintum bent vienos liros dydžiu, visi tie dalykai

būtų išlikę pas tave“ (o lira tu metu buvo labai didelis piniginis vienetas).

Dar pasakojo rabi Menachem:

„Kartą Baal aSulamas su manimi kalbėjo apie meilės sau aspektus.

Kalba ėjo apie valgymą, gėrimą ir kitus fizinius malonumus.

Kai žmogus valgo, geria ir pan., jis iš kart atitrūksta nuo Gyvybių gyvybės.

Todėl Kūrėjas prisakė žmogui prieš maistą pasakyti palaiminimą, nes tada

jo valgymas nėra vien tik materialus dalykas.

Ir pasakė pavyzdį apie gėrimą dėl Kūrėjo:

tada, kai nesi labai ištroškęs, reikia paimti vandens stiklinę.

Kadangi, kuomet labai nori gerti, tu trokšti vandens ir mėgaujiesi kiekvienu gurkšniu.

Todėl reikia paimti vandens stiklinę, būtent tada, kai nejauti didelio

troškulio, pasakyti palaiminimą ir pajausti, kad geri tik todėl, kad

pasakytum palaiminimą“.