• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                              41.

Knyga Zohar aiškina Mišlei (Patarlės), sako Kūrėjas:
„Ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.
Klausia: „Kur galima rasti Kūrėją?“
Ir atsako, kad niekur kitur negalima surasti Kūrėjo, tik Toroje.

Taip pat pasakyta: „Tu esi Kūrėjas besislepiantis“,
t.y. Kūrėjas slepia save šventoje Toroje.
Ir reikia teisingai suprasti išminčių žodžius.
Juk iš pirmo žvilgsnio atrodytų,
kad Kūrėjas yra pasislėpęs tik materialiuose dalykuose ir veiksmuose,
ir taip pat visoje mūsų pasaulio tuštytėje, t.y. Toros „išorėje“.
Todėl kaip galima tvirtinti atvirkščiai,
kad tik Toroje slepia save Kūrėjas?
Taip pat, jei Kūrėjas „slepiasi“,
tai tik tam, kad Jo ieškotų.
Iš tikro kodėl žmogui reikalingos visos šios „slėpynės“?
Ir dar parašyta, kad kiekvienas, ieškantis Kūrėją,
suras Jį, kas yra suprantama iš parašymo:
„ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.
Iš tikro reikia gerai suprasti,
kas yra šis „ieškojimas“, kas – „atradimas“.
Taip pat, kokia yra jų prasmė?