39.
Kaip jau jau sakėme, kad galutinis Kūrėjo sukurtos kūrinijos tikslas yra suteikti jai malonumą.
Iš tikro kūrinija turi pažinti ir pripažinti Kūrėjo teisingumą bei didumą, ir gauti visą, jai paruoštą gerumą bei malonumą.
Tuo dydžiu kaip aiškina pranašas Jeremija:
„Ar ne mano brangus sūnus yra Efraimas, mano mėgavimosi vaikas“.
Ir aiškiai matome, kad šis tikslas negali būti įvykdytas negyvai gamtai, t.y. visam milžiniškam dangaus kūnų skaičiui, nei Žemei, Mėnuliui ar Saulei.
(Linkime jiems ir toliau sėkmingai egzistuoti ir šviesti).
Taip pat kūrimo tikslas nėra skirtas augalinei ir gyvulinei kūrinijos daliai, nes šiose kūrinijos dalyse nėra artimo jausmo.
Netgi tos pačios dalies artimo pajautimo, todėl šios dalys ir negali pajusti Kūrėjo gerumo.
Ir tik lygis „žmogus“ tinka šiam uždaviniui, nes pas jį jau yra pasiruošimas ir prielaida savo rūšies artimo pajautimui, po darbo su Tora ir priedermėmis „apverčiant“ savo norą gauti į norą sąlygoti.
Tada yra ateinama į formų su Kūrėju sutapimą, ir yra gaunamos visos pakopos, paruoštos aukštutiniuose pasauliuose.
Ir šios pakopos yra vadinamos nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida.
Tada lygis „žmogus“ pasidaro tinkamas įgyvendinti kūrimo tikslą.
Ir išeina, kad visų pasaulių sukūrimas buvo tik dėl žmogaus.