• וטעם דבריהם הוא, כמו שבארנו, שבהיות כל עוסקי התורה, מזלזלים בפנימיות שלהם, ובפנימיות התורה, ומניחים אותה, כמו דבר שאין צורך בו בעולם. בעה''ס, הקדמה לספר הזהר Iš tikro kol visi, užsiimantys Tora, nevertina savo „vidinės“ pusės, t.y. neužsiima „vidine“ Tora, ir skaito tai ne pirmo svarbumo dalyku, neturinčiu didelės vertės pasaulyje. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    38.

Panagrinėkime reikalavimą užsiėminėti Tora ir priedermėmis „lišma“.
Pirmiausiai reikia suprasti patį pavadininą „Tora lišma“ (dėl pačios Toros).
Kodėl apibrėžiamas pats tobuliausias ir optimaliausias dvasinis darbas vadinamas „lišma“?
O netobulas dvasinis darbas – „lo lišma“?
Juk pagal paprastą supratimą užsiėmimas Tora ir priedermėmis turi būti,
nukreipiant širdį, kad galėtum suteikti malonumą Kūrėjui, o ne sau.
Todėl reikėjo pavadinti ir apibrėžti mokymą „Tora lišmo“ (dėl Jo – Kūrėjo) ir „Tora lo lišmo“.
Tai reiškia „Dangaus vardu“, tačiau kodėl apibrėžiame tai „lišma“ ir „lo lišma“,
kas reiškia dėl pačios Toros?

Ir iš tikro yra čia papildomas supratimas.
Tai reiškia, kad pats pasakymas rodo, kad užsiėmimas „Tora lišmo“,
t.y. suteikti „malonią dvasią Kūrėjui“, dar nėra pakankamas,
bet jis turi būti „lišma“, t.y. dėl pačios Toros.
Tačiau tai reikalauja paaiškinimo.