kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Jom Kipuras

I.M.Law

 
 
 

Uždaryti užduotį





„Švari malda“


Užsidėti „talitą“ ir perskaityti „Kol nidrei“ būtina dar dieną, todėl į sinagogą reikia ateiti dar prieš saulės laidą.

Rengiantis „talitu“ sakomas įprastas palaiminimas – tas, kuris visada sakomas ryte, prieš „Šacharit“: „Palaimintas... pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs mums apsivilkti „cicitu“!“

„Machzore“ Jom-Kipuro dienai prieš „Kol nidrei“ atspausdinta „Švari malda“ – širdingas, intymus pokalbis su Kūrėju apie tai, kas nutiko mums praeityje, apie tai, kad jis mus pasirinko, apie atlygį ir bausmę...

O jos pabaigoje – vilties dėl geros ateities išreiškimas: „O Tu juk sutvėrei žmogų tam, kad galiausiai duoti jam gėrį, ir sukūrei jo sieloje du potraukius, potraukį gėriui ir potraukį blogiui – kad būtų jam pasirinkimo laisvė tarp gėrio ir blogio, kad atlyginti jam už gerą pasirinkimą, nes taip liepė Tavo išmintis, taip parašyta Toroje: „Žiūrėk, aš dedu priešais tave šiandien gyvenimą ir gerumą, mirtį ir blogį – taigi rinkis gyvenimą!“ Ir štai aš, mano Dieve, nesiklausiau Tavęs ir ėjau paskui savo blogus potraukius, pagal savo širdį, aš paniekinau gėrį ir išsirinkau blogį. Aš ne tik neištyriniau savęs – bet suteršiau save...“

Ir dar: „Ir štai, Kūrėjau, mano Dieve, Tau gerai žinoma, kad visose mano nuodėmėse ir prasižengimuose nebuvo ketinimo supykdyti Tave, sukilti prieš Tave – aš tiesiog ėjau paskui mano blogojo prado patarimus, kuris visada, kiekvieną dieną stato žabangas mano kelyje. O aš – vargšas, skurdžius, kirminas, o ne žmogus, per daug silpnas, kad atsilaikyti prieš jį. Sunkus darbas, kad išmaitinti šeimą, rūpesčiai ir nerimas užspaudė mane. Ir kadangi Tau gerai žinoma visa tai, o taip pat, kad „nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris nenusidės“, - Savo didžiu maloningumu Tu davei mums vieną dieną metuose, didžią ir šventą dieną, šį Jom-Kipurą, mūsų gerovei, kad mes grįžtume pas Tave, kad išpirkti visus mūsų prasižengimus ir išvalyti mus nuo mūsų nešvarumo...“

Pabaigus šią maldą yra prašoma: „Švarią širdį duok man, o Viešpatie, ir ištikimybės dvasią atnaujink manyje!“

Su šia viltimi pradedama „Kol nidrei“.


„Kol nidrej“


Prieš pradedant šią maldą, atveriamas „aron kodeš“ ir pakviečiami du gerbiami bendruomenės nariai.

Jiems suteikiama garbė paimti į rankas po Toros ritinį ir atsistoti chazanui iš kairės ir iš dešinės.

Priešais atvertą „aron kodeš“ visa bendruomenė stovint triskart pakartoja eilutę: „Šviesa paskleista teisuoliams ir tiesiems – džiaugsmas “.

Chazanas skelbia: „Dalyvaujant Dangaus tribunolui ir Žemės tribunolui, Kūrėjo ir bendruomenės leidimu duodama teisė melstis kartu su nusidėjėliais“.

Po to sinagogoje skamba tyli, švelni maldos „Kol nidrei“ melodija.

Ši malda kalba apie tai, kad jei kas nors išreikš žodžiu ar savo darbais padarys ką nors, kas nesuderinama su judaizmo pasaulėžiūra, visi turi žinoti, kad tai neatitinka jo tikrųjų paskatų, kad tai padaryta tik dėl spaudimo iš išorės – visuomeninio ar kokio kito.

Tačiau žmogaus siela pilnai atsidavusi Kūrėjui ir Jo Torai – kad jis prieš savo valią turi veidmainiauti spaudžiamas aplinkybių...

Malda „Kol nidrei“ ir tikriausiai jos puiki melodija, atsirado inkvizicijos epochoje Ispanijoje.

Tais laikais buvo judėjų, kurie vedini inkvizicijos baimės perėjo į krikščionybę.

Jie neišlaikė išbandymo, nežengė ant laužo – savo tikėjimo aukuro, tačiau vis dėlto išsaugojo pakankamai vyriškumo, kad kartą metuose, per Jom-Kipur, susirinkti rūsiuose ir kitose nuošaliose vietose ir ten iškilmingai-gedulingais maldos garsais išreikšti išsilaisvinimą iš įžadų, primestų jiems dėl aplinkybių: „visus metus negalime vykdyti 613 Toros priedermių ir esame priversti išoriškai elgtis kaip krikščionys – vienok žinokite visi: mes iš anksto atsižadame visų žodžių ir poelgių, prieštaraujančių judėjų tikėjimui, į kuriuos pastūmės mus aplinkybės visų metų bėgyje – nuo šio Jom-Kipuro iki sekančio. Mes buvome ir liekame judėjais!“

Ši jaudinanti, jausminga malda kartojama ir dabar.

Taip pat, kaip išsilaisvinant nuo įžadų, „beit-din“ triskart kartoja: „tu išlaisvintas, tu išlaisvintas, tu išlaisvintas“, chazanas ir visa bendruomenė tris kartus kartoja maldą „Kol nidrei“: iš pradžių tyliai, beveik pašnibždomis, po to garsiau, ir galiausiai pilnu balsu: „Įžadai – ne įžadai, draudimai – ne draudimai, priesaikos – ne priesaikos“.

Ir vėl triskart, kaip išsilaisvinant iš įžadų, bendruomenė paskelbia: „ir bus atleista visai Izraelio sūnų bendruomenei ir prozelitams, gyvenantiems tarp jų – nes visa tauta nežinojo, ką daro!“

Po to seka citata iš Toros: „Ir pasakė Kūrėjas: atleidau Aš pagal tavo prašymą!“ – taip pat tris kartus.

Galiausiai šios dienos šventumas atsispindi palaiminime  „Šeechejanu“. Moterys, kurios jau pasakė jį uždegdamos žvakes, nekartoja jo sinagogoje.

Vyrai turi jį ištarti pašnibždomis pirmiau chazano, kad suspėtų atsakyti „amen“ jam, sakant tą patį palaiminimą garsiai (todėl, kad atsakyti „amen“ pačiam sau negalima).

Toros ritiniai sugrąžinami į vietą ir pradedamas Jom-Kipuro „Maariv“.