kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

שמעתי 

„Šamati“

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


 

 24.


  „Iš nusidėjėlių rankų išgelbės“

        

„Mylintys Kūrėją, neapkęskite blogio, Jis saugo teisuolių sielas ir iš

nusidėjėlių rankų išgelbės“ (Tehilim 97 – 10). 


Iškyla klausimas, koks yra ryšys tarp „neapkęskite blogio“,

ir tarp „iš nusidėjėlių rankų išgelbės juos“?

Kad tai suprasti, turime išsiaiškinti išminčių posakį, sako Kūrėjas:

 „Nesukūriau pasaulio, bet tik arba absoliutiems teisuoliams, arba

visiškiems nusidėjėliams“.

 

Čia iškyla klausimas:

Ar dėl visiškų nusidėjėlių verta sukurti pasaulį, o dėl teisuolių, kurie nėra

absoliutūs – neverta?

 

Atsakymas.

Iš Kūrėjo pusės nėra tokio dalyko pasaulyje, kuris turėtų dvi reikšmes,

tačiau viskas priklauso nuo „gaunančių“ pojūčių.

Tai reiškia, arba „gaunantieji“ jaučia gerą skonį pasaulyje, arba jaučia

blogą, kartų skonį pasaulyje.

 

Iš tikro, prieš ką nors atlikdami, mes iš anksto apgalvojame, ir nedarome

jokio darbo be tikslo.

Ir mes darome viską, norėdami pagerinti savo esamą būseną, arba

pakenkti (sutrukdyti) kam nors kitam, tačiau betiksliai veiksmai visai neturi prasmės.

Todėl vertinimas, kaip Kūrėjas valdo pasaulį, priklauso nuo to,

ar gaunantys jaučia gerumą ar blogį.

 

Iš tikro „mylintys Kūrėją“ supranta, kad kūrimo tikslas yra  padaryti gera

kūriniams, ir tai pasiekiama tik suartėjimo ir „susiliejimo“ su Kūrėju dėka.

Todėl, jei tokie žmonės jaučia kokį tai nutolimą nuo Kūrėjo, pas juos tai

vadinasi blogis, ir tokioje būsenoje žmogus save laiko save nusidėjėliu.

Ir realybėje nėra neutralios būsenos.

 

Kitaip sakant, arba žmogus jaučia (gerą) Kūrėjo valdymą, arba žmogui

atrodo, kad „žemė atiduota į nusidėjėlių rankas“ (neduok dieve).

Ir kadangi žmogus nori būti sau teisingas, jis negali savęs apgaudinėti ir

sakyti, kad jaučiasi taip ar kitaip, nors iš tikro jis taip nesijaučia.

Tada žmogus iš karto pradeda šaukti Kūrėjui, kad Jis pagailėtų žmogaus,

 ir išvestų jį iš „sitra achra“ valdžios, bei iš visų „svetimų“ (šventumui) minčių.

Ir todėl, kad žmogus šaukia „tiesos vardu“, todėl Kūrėjas išklauso jo maldą,

kaip pasakyta: „Artimas Kūrėjas kiekvienam, kuris šaukia tiesos vardu“.

Ir tada išsipildo: „Iš nusidėjėlių rankų išgelbės“.

 

Tačiau visą laiką, kol žmogus nejaučia tiesos, t.y. „pakankamo“ blogio

dydžio savyje, kuris iš „sužadintų“ žmoguje norą „šaukti Kūrėjui“.

Ir žmogaus „savo blogio pažinimas“ dar neatnešė jam pakankamai

skausmo ir kančių, tada  žmogus dar negali „šaukti Kūrėjui“.

Iš tikro žmogus dar nevertas, kad būtų išgelbėtas.

 

Tai reiškia, kad žmogus dar „neatvėrė“ galimybės jo maldos išklausymui,

kas vadinasi „iš širdies gelmių“.

Iš tikro žmogus dar galvoja, kad yra pas jį „truputis gėrio“.

Kitaip sakant, žmogus dar nenusileidžia iki pat „širdies gelmių“,

ir giliai širdyje jis galvoja, kad yra jame truputis gėrio.

 

Iš tikro žmogus dar neatkreipė dėmesio su kokia meile ir  baime jis

galvoja apie Torą  ir priedermės, todėl ir nemato tiesos.