• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                      35.

Tikunei Zohar aiškina sakinį:
„Ir Kūrėjo dvasia sklando ant vandens paviršiaus“ (Berešit 1 – 2),
ir klausia: kas tai – „Kūrėjo dvasia“?
Ir atsako:
Iš tikro, tuo metu kai Šchina yra „tremtyje“ (galute),
ši „dvasia“ tvyro tik tarp tų, kurie užsiima Tora, ir Šchina randasi tarp jų“.

Paaiškinimas.
Tremties metu, kai Izraelis kol kas užsiima Tora ir priedermėmis „lo lišma“,
bet yra aspekte, kad „iš „lo lišma“ ateinama į „lišmą“,
tada Šchina randasi tarp jų.
Tačiau Šchina yra „tremties“ aspekte,
nes kol kas Izraelis dar neatėjo į „lišma“,
ir jo užsiėmimas Tora yra „šventos tarnaitės“ paslaptyje.

Todėl parašyta:
„Šchina randasi tarp jų“, tačiau yra „paslėpime“,
bet galiausiai Izraelis nusipelnys Šchinos atsivėrimo.
Taip pat karaliaus Mašiacho dvasia sklando tarp užsiimančių Tora,
ir ragina juos kuo greičiau ateiti į „lišma“.
Ir tai paslaptis:
„Šviesa, kuri yra Toroje gražina prie gerumo“,
t.y. ši „dvasia“ padeda ir paruošia Šchinos – „Ponios“ pasireiškimą.

Tačiau, jei šis užsiėmimas ne toks,
kad „iš lo lišma ateinama į lišma“,
tada pergyvena Šchina ir sako:
„Visi kūnai, kaip žolė“,
t.y. visi – „kaip gyvuliai, ėdantys žolę“.
Tai reiškia, kad tarp užsiimančių Tora nėra „žmogaus dvasios, kuri kyla į viršų“ (Kohelet 3 – 21), bet visi pasitenkina „gyvulio dvasia, kuri leidžiasi į žemę“ (Kohelet 3 – 21).

Ir paaiškina priežastį, tai yra todėl,

kad „visas jų gerumas, kaip lauko žiedai“.
Netgi tie, kurie užsiima Tora, „visą gerumą daro tik dėl savęs“,
o visas jų užsiėmimas Tora ir priedermėmis yra tik savo naudai ir savo malonumui.
Todėl toks užsiėmimas Tora negali atvesti į „lišma“ (neduok dieve), apie tai parašyta:
„Ir turi prisiminti, kad jie tik tik kūnas,
kuriame praeina dvasia ir negrįžta“ (Tehilim 78 – 39),
ir tai –„Mašiacho dvasia“.

Paaiškinimas.
Ant šių žmonių nesklando „Mašiacho dvasia“,
bet tolinasi nuo jų ir jau negrįžta,
nes „nešvarioji tarnaitė“ pagrobia jų Torą, ir „paveldi Ponią“.
Ir tai yra todėl, kad šie žmonės nesiranda kelyje,
kuriame „iš lo lišma ateinama į lišma“.
Todėl Tikunei Zohar užbaigia:
„Tai todėl, kad jie užsiima „sausa“ Tora,
ir nenori užsiimti kabalos išmintimi“.
Paaiškinimas.
Šiems žmonėms nepasiseka užiėmimu „atvira Tora“ ateiti į „lišma“,
nes ten nėra pakankamo švytėjimo,
o jų Tora, dėl jų proto ribotumo, yra „sausa“.

Tačiau šie žmonės gali turėti pasisekimą kabalos mokymesi,
nes švytėjimas kabaloje yra „apsirengęs“ Kūrėjo „drabužiais“,
t.y. šventais vardais ir sfirot.
Todėl jie lengvai galėtų ateiti į aspektą,
kur „iš lo lišma ateinama į lišma“,
ir tada ant jų sklandytų „Kūrėjo dvasia“,
paslaptimi „švytėjimas, kuris joje gražina prie gerumo“.

Tačiau šie žmonės jokiu būdu nenori užsiimti kabalos išmintimi...
Apie tai parašyta:
„Vargas jiems, nes jie sąlygoja pasauliui skurdą, sugriovimus, panieką, žudymus ir suirutes“.
Ir ši „dvasia“, kuri pasitraukia,
tai „Mašiacho dvasia“,
„tai išminties ir proto dvasia...“.