Įvadas į kabalos išmintį

אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

Ir šie keturi aspektai – tai dešimt sfirot, esančių kiekviename kūrinyje,

paslaptis, kaip bendrai visuose keturiuose pasauliuose,

taip ir kiekvienoje, net pačioje mažiausioje, realybės dalyje.

Iš tikro „pirmas aspektas“ („bchina alef“), vadinamas chochma, arba pasaulis Acilut.

„Antras aspektas“ („bchina bet“) – bina, arba pasaulis Brija.

„Trečias aspektas“ („bchina gimel“) – tiferet, arba pasaulis Trapecija.

„Ketvirtas aspektas“ („bchina dalet“) – malchut, arba pasaulis Asija.

Paaiškinsime šiuos keturis aspektus, kaip jie atsispindi kiekvienoje sieloje.

Iš tikro, kai siela išeina iš Ein Sof Palaiminto ir nusileidžia į Acilut pasaulį,

ji yra sielos „pirmas aspektas“ („bchina alef“).

Tai reiškia, kad ten dar negalima sielą pavadinti šiuo vardu – „siela“ (nešama),

nes vardas „siela“ rodo į tai,

kad jau joje yra skirtumas nuo Kūrėjo.

Ir šio skirtumo dėka „siela“ išėjo iš Ein Sof Palaiminto aspekto ir atėjo į

kokį tai savo individualumą.

Tačiau kol dar nėra pas sielą „indo“ formos – pobūdžio, nėra nieko,

kas sielą skirtų nuo Kūrėjo Esmės (Acmuto),

kad sielą galima būtų pavadinti atskiru vardu.

Todėl indo „pirmas aspektas“ („bchina alef“) dar nėra visiškai atpažįstamas kaip „indas“,

nes jis visas pilnai anuliuojasi šviesoje.

Ir apie tai pasakyta, kad pasaulis Acilut yra visiškas „dieviškumas“, paslaptyje:

„Jis (esmė), Jo gyvybingumas (šviesa) ir Jo indai yra viena.

Ir net kitų gyvūnų sielos, praeinančios pro Acilut pasaulį,

skaitosi dar susiliejusios su Kūrėjo Esme (Acmuto).