• Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות לב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           32.

Panagrinėkime „Tikunei Zohar“ pasakymą nuo pabaigos į pradžią.
Ten sakoma, kad yra baimė ir meilė, pas žmogų,
užsiimantį Torą ir priedermėmis „dėl užmokesčio“,
t.y. žmogus tikisi kokio nors materialaus gerumo iš Toros ir dvasinio darbo.
Ir tai skaitosi „tarnaitės“ aspektas,
apie kurį parašyta: „Tarnaitė, jei paveldi ponią“.
Tačiau juk taip pat parašyta:
„Visada turi žmogus užsiimti Tora ir priedermėmis, netgi lo lišma“.
Tada, kodėl gi: „Pyksta žemė“?
Ir dar reikia suprasti ryšį tarp užsiėmimo Tora „lo lišma“ su aspektu „tarnaitė“.
Taip pat pasakymą „paveldi ponią“,

apie kokį „paveldėjimą“ čia yra kalbama?