• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

השלום  

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

5. (1)

Darbo Kūrėjui būtinumo įrodymas, remiantis istoriniu patyrimu

Iš tikro dar galima sukritikuoti mano žodžius, juk iki šiol parodžiau,
kad reikia dirbti žmogaus gerovei.
Tačiau, kaip galima įrodyti, kad šią „meilės artimui“ priedermę reikia vykdyti Palaiminto Kūrėjo vardu?
Ir čia už mus pasistengė pati istorija bei pateikė mums labai aiškų faktą,
kuris visiškai tiksliai be jokios abejonės patvirtina mano žodžius.

Tai labai gerai atspindi revoliucinės Rusijos pavyzdys.
Iš tikro matėme valstybę su kelių šimtų milijonų žmonių bendruomenė ir plotu, didesniu,
nei visas Europos žemynas, bei su naudingomis iškasenomis,
kurių beveik neturi niekas kitas pasaulyje.
Ir ši valstybė nusprendė gyventi „komunos“ bei „bendro turto“ pavyzdžiu,
kur pagrindinis valstybės lozungas buvo: „visuomenės narių gerovė“.

Iš pirmo žvilgsnio buvo įvykdyta „artimo meilės“ sąlyga visoje pilnumoje.
Tačiau pažiūrėkime kaip baigėsi visa ši išaukštinta idėja.
Iš tiko vietoj to, kad Rusija turėjo „pakilti“ ir „aplenkti“ visas buržuazines valstybes,
ji nusileido „žemų, žemiausiai“.
Ir ne tik neįstengė konkuruoti su buržuazinėmis valstybėmis,
bet netgi neįstengė aprūpinti savo piliečiu kasdienine duona ir drabužiais...
Šis faktas labai stebina,
nes remiantis tik paprasta logika pagal šios valstybės turtingumą,
neįmanoma taip „nusiristi“.

Tačiau ši tauta padarė vieną didelę nuodėmę ir Palaimintas Kūrėjas jai neatleido.
Tai reiškia, kad šis pradėtas išaukštintas ir ypatingas „sąlygojimo artimui“ darbas, kuriuo pradėjo „gyventi“ Rusija, turėjo būti Kūrėjo, bet ne visuomenės labui.
Ir jei šį darbą atliekame ne dėl Kūrėjo, iš pačios prigimties,
šis išaukštintas mentalitetas neturi jokios teisės ir galimybės egzistuoti.

Iš tikro, jei kiekvienas šios visuomenės narys būtų stengęsis dėl Kūrėjo vykdyti šią priedermę: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“,
t.y. šios priedermės tikslas būtų pas Kūrėjas;
ir, jei visas darbas visuomenės gerovei būtų tam,
kad „susilieti su Kūrėju“ – Tiesos ir viso malonumo „Šaltiniu“;
be jokios abejones per keletą metų Rusija būtų „iškilusi“ virš viso pasaulio valstybių.
Tai reiškia, kad Rusija būtų buvusi turtingesnė ir stabilesnė už visas pasaulio valstybes kartu paėmus.
Ir todėl tada Rusija būtų tapusi „pavyzdžiu“ visoms pasaulio tautoms,
ką reiškia: „nusipelnyti Kūrėjo palaiminimo“.