• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Visiškas anuliavimasis prieš mokytoją

Rabi Moše Baruchas ieškojo nupirkti Sukot šventei „arba minim“ („arba

minim“ – tai keturių augalų rūšių priedermė, atliekama Sukot šventės

metu), ir tam skyrė nemažą sumą pinigų.

Prekeiviai specialiai jam palikdavo patį geriausią etrogą (etrogas – tai

citrusinis vaisius, panašus į citriną), kainuojantį tris šimtus dolerių ir

daugiau.

Tačiau nežiūrint į tai, kad už savo etrogą sumokėdavo didžiulius

pinigus, pirmąją Sukot šventės dieną, būdamas pas Baal aSulamą,

palaiminimą sakydavo ne savo, bet mokytojo etrogui.

Kai pas Baal aSulamą asmeniniams pokalbiams ateidavo mokiniai arba

kiti žmonės, kurie nebuvo jo mokiniai, Baal aSulamas neprašydavo, jog

rabi Moše Baruchas išeitų iš kambario.

Šis buvo tiek anuliavęs save ir bet kokią savo nuomonę prieš mokytoją,

kad atrodė, jog jo iš vis net nebuvo...

Po kurio laiko Baal aSulamas grįžo gyventi į Tel Avivą.

Rabi Moše būdavo pas jį visą laiką.

Tačiau Baal aSulamas liepė jam tęsti savo prekybą vynu.

Ir kadangi vyno daugiausiai būdavo parduodama penktadieniais, rabi

Moše Baruchas penktadienį išvykdavo iš Baal aSulamo namų į Jeruzalę.

Dirbdavo savo parduotuvėje visą dieną, todėl tekdavo pasilikti čia ir Šabatui.

Ir nors labai norėjo per Šabatą būti pas savo mokytoją, tačiau su meile

vykdė jo paliepimą – dar ir dėl to, kad galėtų finansiškai prisidėti prie knygų išleidimo.

Ravas Azrielis Chaim Lembergeris pasakojo:

„Kartą prie manęs priėjo Baal aSulamo sesers vyras rabi Izaak Verdiger ir tarė man:

„Aš taip stebiuosi tavo tėvu!

Jis visą laiką praleidžia pas Baal aSulamą, tačiau kiekvieną sykį

įeidamas pas jį, susitvarko rūbus ir barzdą, lyg užeitų pirmą kartą...“.

Dar pasakojo ravas Azrielis Chaim Lembergeris:

„Mano motina prašydavo, jog mano tėvas, nuėjęs pas Baal aSulamą,

paminėtų jam kokį nors ligonį (kad Baal aSulamas už jį pasimelstų).

O po to klausdavo:

„Ar pasakei apie jį mokytojui?“

Šis nesmagiai gūžtelėdavo pečiais ir atsakydavo:

„Negaliu kada tik panorėjęs kalbėtis su mokytoju apie ligonį...“.