• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šventės

I.M.Law

Purimo šventė

Purimas švenčiamas 14 ir 15 adaro mėnesio dienomis, kaip atminimas apie judėjų išgelbėjimą nuo pilno išnaikinimo karaliaus Achašverošo, valdžiusio didžiulę Persų imperiją, laikais.

Karaliaus didikas Hamanas sumanė sunaikinti visus judėjus ir metė burtus (פור), kad sužinotų, kada tam yra tinkamiausias laikas.

Pagal žodį פור „pur“ šventė vadinasi Purimu,o visi su juo susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester (Esteros knygoje).

Miestuose, kurie nėra apjuosti siena, Purimas švenčiamas 14 adaro dieną, o apjuostuose siena, dar nuo Jehošua bin Nuno laikų – 15 adaro dieną.

Ši diena – 15 adaro – vadinasi Šušan-Purim, pagal senovinį Persų imperijos sostinės Šušano miesto pavadinimą, kurio gyventojai judėjai būtent šią dieną išvengė jiems grėsusio mirtino pavojaus.

Purimo šventės įstatymai pateikti Mišnoje, traktato Megila 1 ir 2-me skyriuose, o taip pat abiejų Talmudų – Babilono ir Jeruzalės – Tosefte šiam traktatui.

Purimo šventimas – viena iš septynių priedermių, nustatytų išminčių, ir jis taip pat dar sudarytas iš septynių priedermių.

Štai jos:

1. Megilat Ester;

2. „dovanų draugams siuntimas“;

3. „dovanos vargšams“;

4. Toros skaitymas;

5. ištraukos „Al anisim“ skaitymas maldose „Šmone esre“ ir „Birkat amazon“;

6. linksmas šventimas;

7. gedulo ir pasninko draudimas.

Skirtingai nuo Chanukos, įamžinančios Izraelio tautos išsigelbėjimą nuo dvasinio sunaikinimo, Purimas simbolizuoja kovą už fizinį išgyvenimą.

Todėl Purimo šventimas apima ne tik dvasinius, bet ir fizinius aspektus, lygtai skirtus pranešti visam pasauliui: „štai, mes gyvename, valgome, geriame ir linksminamės!“

O „dovanų draugams siuntimas„ (apsikeitimas skanumynais su draugais ir artimaisiais) ir „dovanos vargšams“ įrodo, kad neatsiejama gyvenimo dalimi yra rūpinimasis artimaisiais.

Megilat Ester mini keturis Purimo įstatymus: Megilat Ester skaitymas, šventinės vaišės, „dovanų draugams siuntimas„ ir „dovanos vargšams“. 

Prie šių įstatymų išminčiai pridėjo Toros ištraukos skaitymą (Šmot, 17 sk.), kurioje pasakojama apie kovą su Amaleku, po išėjimo iš Egipto ir intarpą „Al anisim“. 

13 adaro diena, šventės išvakarės – tai Esteros pasninkas.