• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות כט  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                        29.

Dabar tampa aiškus didelis skirtumas,
kuris yra tarp „Toros paslapčių“ ir „Toros skonių“.
Iš tikro pasiekę „Toros paslaptis“ gauna didelį užmokesti už tai,
kad „uždengia“ jas ir neatveria niekam.
Ir atvirkščiai yra su „Toros skoniais“, kur pasiekę (supratę) juos,
gauna didelį užmokestį, „atverdami“ juos kitiems.
Ir Talmudo pasakyme (Psachim p.119) visai nėra prieštaravimo.
Tik skiriasi akcento uždėjimo vieta,
nes pirmieji akcentuoja pasakymo pabaigą,
t.y. „uždengti Atiką“,
todėl kalba apie didelį užmokestį uždengiantiems „Toros paslaptis“.
O antrieji akcentuoja: „valgyti iki soties“,
ir tai „Toros skoniai“, kaip parašyta:
„Gomurys valgydamas jaus skonį“ (Jobas 12 – 11),
nes „skonio šviesos“ vadinamos „valgymu“.
Todėl ir yra kalbama apie didelį užmokestį, atveriantiems „Toros skonius“.
Tačiau ir vieni sutinka, kad „Toros paslaptis“ turime slėpti,
o „Toros skonius“ – atverti.