• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר כז  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     27.

Iš tikro „Prisikėlimas iš numirusių“ bus prieš pat „Galutinį ištaisymą“, t.y. Antros būsenos pabaigoje.
Ir kai nusipelnėme panaikinti mūsų didelį „norą gauti“ – „egoizmą“, tada gavome norą tik „sąlygoti“.
Tada nusipelnėme visų nuostabių sielos pakopų, vadinamų:
nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida, kurias gavome dėka savo darbo, panaikindami savo didelį „norą gauti sau“ – „egoizmą“.

Ir aišku, kad ateiname į patį didžiausią tobulumą, bei galime „prikelti“ kūną iš numirusių su visu jo milžinišku noru gauti, o mūsų kūnas jau neatskiria mus nuo „susiliejimo“ su Kūrėju.
Netgi atvirkščiai, mes nugalime kūną ir duodame jam „sąlygojimo“ formą.

Ir iš tikro ši tvarka galioja, norint nugalėti bet kokią mūsų blogą savybę, kurią mes norime pašalinti.
Tai reiškia, kad iš pradžių mes privalome atsisakyti šios savybės pilnai, kad visiškai neliktų jos veikimo.
Ir po to jau galima šią ydą panaudoti teisingai „vidurinės linijos“ principu.
Tačiau kol nepašalinome visiškai iš savęs šios blogos savybės, negalima jos naudoti tinkamu būdu.