kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

שלבי הסולם, מאמרים שונות, גילוי טפח וכיסוי טפחיים  

Šlavei haSulam „Atverti sprindį ir užverti du“

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį



(Ištraukos)

1.


Reikia suprasti aspektą: „Atverti sprindį“ dvasiniame darbe.
Iš pradžių buvo „užvertas sprindis“,
o paskui atėjo žmogus ir „atvėrė sprindį“,
bet „užvėrė du sprindžius“.
Išeina, kad dabar yra daugiau uždaryta,
nei buvo prieš tai,
kai atėjo ir atvėrė, t. y. ateina ir padaro dar didesnį uždengimą,
negu buvo.
Juk būtų geriau,
jei iš vis nebūtų atėjęs ir „atvėręs sprindžio“?


Tačiau reikia paaiškinti, kad „atvėrė spindį, ir užvėrė du“ yra dėl to,
kad būtų vieta gilinimuisi (pastangoms).

Tai reiškia, kad dalykas (kalbama apie Toros paslaptis ir skonius) neturi būti atvertas visiems.
Tai turi būti atverta tik tiems,
kuriems to reikia iš tikrųjų,
todėl ir privalėjo „uždengti du sprindžius“.
Tačiau žmonės, pas kuriuos nėra reikmės,
neturi suprasti tuos dalykus,
kuriems jie dar nepasiruošę.
Tik norintys tikrai įeiti į dvasingumą,
bet neturintys pakankamai žinių,
gali duoti pastangas,
kad suprasti, ką uždengė išminčius.


Iš tikro čia kalbama apie trūkstamą Toros ir priedermių supratimą,
kad galėtų žmogus ateiti prie tobulumo.
Išminčiai mums sako,
kad žmogus sukurtas tik tam,
kad vykdytų Torą ir priedermes,
(su teisinga intencija, vidiniu, giliu supratimu).


Todėl, kai sakoma „atvėriau sprindį ir užvėriau du“,
jei nėra žmogui tikros traukos prie Toros,
jis neduotų bereikalingų pastangų.
Iš tikro jam nėra jam duota iš viršaus,
todėl vis tiek galiausiai jis paliks šventumą.
Tačiau, jei žmogus jaučia tikrą poreikį,
t. y. jei yra viršuje nuspręsta jį pakelti į dvasingumą,
jis duos bet kokias pastangas, kad pasiektų tą „sprindį“.


Iš tikro Kūrėjas visada padeda tokiam žmogui,
reikia tik „sužadinimo iš apačios“.

Šis aspektas galioja ir dvasinio darbo pradžioje,
todėl jei žmonėms yra duota „dovana iš dangaus“,
jiems yra atveriama iš viršaus truputis švytėjimo,
ir jie pradeda įeiti į dvasinį darbą su dideliu užsidegimu.
Tai reiškia, kad žmogus gauna iš viršaus tikrą švytėjimą,
ir mato akivaizdžiai,
kad svarbiausia šiame pasaulyje yra dvasingumas,
o ne materialumas.
Ir tada žmogus jaučia užtikrintumą ir garantiją iš viršaus,
kad jau greit jis įeis į „Karaliaus rūmus“,
ir nusipelnys susiliejimo su Kūrėju,
bei pajus Toros skonius ir supras Toros paslaptis.
Visą tai žmogus jaučia todėl,
kad jam „atvėrė sprindį“ iš viršaus.