• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שלבי הסולם מאמרים שונות בענין שכר המקבלים 

Šlavei haSulam „Dvasinio darbo užmokestis“

ravas Baruchas Ašlagas

(Ištraukos)

4.

Dar reikia pabrėžti, kad žmogus turi gauti malonumą,
vykdydamas priedermę.
Iš tikro jei jis valgo ir negauna malonumo,
žmogus neturi teisės sakyti palaiminimą.

Išeina, žmogus, vykdydamas priedermę,
privalo gauti malonumą,
kad galėtų deramai palaiminti.
Ypač tai liečia per Šabatą gaunamus malonumus,
nes per Šabatą malonumas yra priedermė.

Ir, jei žmogus negauna per Šabatą malonumo,
valgydamas Šabatines vaišes (סעודת שבת seudat Šabat),
jis neįvykdo priedermės.
Todėl yra nuostata,
kad prieš Šabato vakarienę žmogus turi specialiai būti kuo labiau alkanas.

Pasakė išminčiai:
„Prieš Šabatus ir švenčių dienas žmogus turi susilaikyti nuo popietinio valgymo,
kad įeitų į Šabatą ir šventes „išbadėjęs“(Talmudas, Psachim).
Ir nors žmogus ir nesuteiks sąlygojimo intencijos,
jis bet kokiu atveju įvykdys priedermę.

Tačiau bendru atveju žmogaus „užmokestis“ už dvasinį darbą,
tai pasiekti „sąlygojimo indus“.
Ir kai yra pasiekiami šie indai (norai), žmogus jau turi viską.