• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

החרות 

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

18.

Visuomenės gyvenimo dėsnis: „Sekti pagal daugumą“

Ir dabar visiškai suprantamas individo laisvės aspektas.
Tačiau iš tikro egzistuoja klausimas:
iš kur dauguma paėmė sau teisę „apriboti“ individo laisves“?
Tai reiškia atimti iš žmogaus tai,
kas yra brangiausia jo gyvenime, t.y. „laisvę“?
Juk ir pirmo žvilgsnio tai vien tik „prievartos politika“?

Tačiau, kaip jau gerai paaiškinome natūralų Apvaizdos priedermių dėsnį,
kad kiekvienas iš mūsų privalome gyventi visuomenės gyvenimą.
Todėl kiekvienas iš mūsų tampa įpareigotas saugoti ir puoselėti visuomenės gerovę.
Ir visa tai galima įgyvendinti tik principu:
„Sekti pagal daugumą“,
tai reiškia, kad pavienio žmogaus nuomonė negali būti klausoma ir vykdoma.

Iš tikro matome daugumos teisės „apriboti“ individo laisvę šaltinį.
Todėl savaime aišku, kad tais klausimais,
kurie neliečia „materialios“ visuomenės gerovės,
pas daugumą visiškai nėra jokios teisės ir pasiteisinimo „atimti“ ir „apriboti“ individo laisvę.
Ir jei kas taip elgsis,
jis skaitysis „grobikas“ ir „smurtautojas“,
iškeliantis „kumščio politiką“,
kaip svarbiausią, pasaulyje.
Tai reiškia, kad čia jau „nebegalioja“ Avaizdos duotos teisės daugumai,
pagal savo norą, „apriboti“ individo laisvę.