• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות כו  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     26.

Taip pat panagrinėkime ir antrą klausimą.
Ten sakoma, kad „pirmiausiai reikia užpildyti vidų su Talmudu ir Tora“.
Ir iš tikro viskas absoliučiai teisingai.
Tačiau čia kalbama apie tuos žmones,
kurie jau nusipelnė mokymosi „lišma“.
Arba tokius žmones, kurie dar mokosi „lo lišma“,
bet randasi trijų, arba penkių metų „perėjimo“ laikotarpyje.

Tačiau po šio laiko, baraita perspėja,
kad besimokantys jau nebepamatys gero ženklo niekada.
Kaip yra paaiškinta aukščiau.
Todėl aišku, kad žmogus turi išbandyti savo sėkmę kabalos mokyme.