• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

החרות  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

14.

„Noras gauti“ – „ješ mi ein“ (egzistencija iš niekur)

Tačiau tam, kad net ir iš „mokslinio“ aspekto žengti „žingsnį į priekį“,
mums reikalinga tik kabalos išmintis,
nes visos pasaulio išmintys yra įjungtos į šią išmintį.

Ir kaip paaiškinta knygoje „Veidas šviečia ir paaiškina“(1 d.) apie „dvasines šviesas ir indus“,
kad visas Kūrėjo sukurtas „naujumas“,
kurį sukūrė Kūrėjas iš aspekto „ješ mi ein“, liečia vien tik „norą gauti“.

Ir visi kiti dalykai, esantys kūrinijoje, nėra iš šio „naujumo“ aspekto,
tačiau jie priklauso aspektui „ješ mi ješ“ (egzistencija iš egzistencijos).
Tai reiškia, kad jie tiesiogiai „išplaukia“ iš paties Kūrėjo esmės,
kaip šviesa, išeinanti iš saulės, t.y. ten nėra jokio „naujumo“,
juk viskas, kas randasi saulėje, viskas „išeina“ į išorę.

Tačiau „noro gauti“ aspektas yra visiškai naujas dalykas,
t.y. iki kūrinijos sukūrimo šio dalyko visiškai nebuvo realybėje.
Tai reiškia, kad Kūrėjas visiškai neturi šio „noro gauti“ aspekto,
nes Jis yra ankstesnis už kiekvieną dalyką, todėl iš ko Jis gali gauti?
Todėl šis „noras gauti“, kurį Kūrėjas sukūrė iš „ješ mi ein“ aspekto,
yra absoliučiai „naujas“ dalykas.
Iš tikro, visi kiti dalykai nėra įjungti į šį „naujumo“ aspektą,
kad būtų galima juos vadinti „kūrinija“.

Ir todėl visų „indų“ ir „kūnų“, esančių dvasiniuose ar materialiame pasauliuose,
materija skaitosi „dvasinė“, ar „materiali“,
kurios prigimtis yra tik „noras gauti“.

Dvi jėgos „nore gauti“: „pritraukianti jėga“ ir atstumianti jėga“

Taip pat reikia pažymėti, kad „nore gauti“ mes išskiriame dvi jėgas, vadinamas:
„pritraukianti jėga“ ir „atstumianti jėga“.
Tai reiškia, kad kiekvienas „indas“ arba „kūnas“, kurį apibrėžėme,
kaip „norą gauti“, vis dėlto yra apribotas „kiek jis gaus“,
ar „kokią kokybę jis gaus“.
Iš tikro visa „kiekybė“ ir „kokybė“, esančios „indo“ ar „kūno“ išorėje,
yra priešingos jo prigimčiai, todėl jis „atstumia“ jas.
Ir nors šią sąvoką – „norą gauti“, mes paprastai suprantame,
kaip „pritraukiančią jėgą“,
tačiau bet kokiu atveju čia būtinai „slypi“ ir „atstumiamoji jėga“.