• תנא דבי אליהו,מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו,רוח הקודש שורה עלייו. רח''ו, ספר שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (ravas Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לספר הזהר כד  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  24.

Iš tikro „kūno“ esmė yra noras „gauti tik sau“,
todėl visos „kūno“ savybės ir įsigijimai, tai šio sugadinto noro „gauti tik sau“, užpildymas.
Tai reiškia, kad šis noras „gauti tik sau“ iš pat pradžių ir buvo sukurtas tik tam, kad būtų pašalintas ir panaikintas iš pasaulio.
Tai yra tam, kad būtų galima ateiti į Trečią tobulą „Galutinio ištaisymo“ būseną.
Todėl „kūnas“ yra baigtinis, laikinas ir skirtas mirčiai.
Jis ir visi įsigijimai kartu su juo.
Kaip praeinantis šešėlis, kuris nieko po savęs nepalieka.

Tačiau sielos esmė ir esybė yra „noras sąlygoti“, ir visos sielos savybės ir įsigijimai, tai tik šio noro užpildymas.
Šis noras egzistuoja amžinoje Pirmoje būsenoje, ir taip pat ateityje būsiančioje Trečioje būsenoje.
Todėl šis noras yra visiškai nemirtingas ir nekintantis, taip pat ir siela,
bei visi jos įsigijimai yra amžini, gyvi ir egzistuojantys amžinai.
Iš tikro sielos visai neveikia kūno mirtis ir išnykimas.

Net atvirkščiai, sugadintos „kūno“ formos išnykimas tik dar labiau sustiprina sielą, kad ji galėtų pakilti į aukštybes – į Gan Eden.
Ir jau sakėme, kad sielos išlikimas visiškai nepriklauso nuo įgyto intelekto, kaip tvirtina filosofai.
Tačiau sielos amžinumas ir yra visa jos esmė, tai yra sielos esmė glūdi nore sąlygoti, kuris yra sielos amžinumo sąlyga.
Iš tikro intelektas, kurį įgyja siela, yra jos uždarbis, bet ne esmė.