• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שערי קדושה חלק ב שער ה 

Šventumo vartai Antra dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

Apie uždraustas (blogas) savybes

2.

Tuščios kalbos.
Tai sąlygoja daug nusižengimų.
Jei žmogus sėdi nieko neveikdamas, tai veda prie tuščių kalbų,
o tuščios kalbos galiausiai veda prie lašon hara, apkalbų, šaipymosi iš draugo trūkumų.

Pasakė išminčiai tas, kas kalba tuščiai, prasižengia priedermei „daryk“(Talmudas, Joma), kaip pasakyta: „Ir kalbėk juos (tik Toros žodžius)“ (Dvarim 6 – 7).
Pasakyta apie rabaną Jochananą ben Zakajų ir apie rabi Jehuda haNasį, kad jie nekalbėjo kasdieninių kalbų išvis.
Kaip parašyta:
„Neradau kūnui geriau už tylėjimą“(Avot 1 – 17).
Ir dar: „Sėdės vienišas, tylus kaip prisipylęs smėlio į burną“ (Micha 3 – 28).

Pasakyta: „Mirtis ir gyvenimas liežuvio valdžioje“ (Mišlei 18 – 21),
ir dar: „Užtvaras (sąlyga) išminčiai – tyla“ (Avort 3 – 13).
Karalius Šlomo pasakė:
„Neskubėk kalbėti ir žadėti Kūrėjui, nes Kūrėjas danguje, o tu ant žemės, todėl tegul būna tavo kalbos negausios“(Kohelet 5 – 1).

Parašyta: „Sukuriantis kalnus, vėjus ir pasakantis žmogaus kalbas“ (Amos 4).
Netgi tai, ką vyras kalba su žmona miegamajame yra užrašoma, ir mirties valandą viskas pasakoma žmogui (t.y. reikia atsiskaityti už kievieną žodį).

Pasakė mūsų mokytojai, tylėjimas veda žmogų prie kuklumo.
Kuklumas – tai Dangaus baimės pradžia, todėl, kai žmogus neužsiima Tora,
turi būti kaip nebylys, ir stipriai suspausti lūpas, kaip girnas.
Tai reiškia, kad žmogaus nuopelnai ir teisumas nėra pakankami, ir dažniausiai neatitinka to, ką kalba jo lūpos.
Palaimintas, kas prilygina save „aklu, kurčiu ir nebyliu“, kad nenusidėtų ir nesuteptų savo dvasinių sielos „organų“ gehinomui.

Apie tai pasakė Davidas:
„Aš kaip kurčias negirdėsiu, ir kaip nebylys neatidarysiu burnos“ (Tehilim 38 – 14).
Knygoje Zohar parašyta:
„Kiekvienas žodis (הבל „garas“, iškvėpimas balsu), kurį pasako žmogus, ir kuris nėra skirtas Kūrėjo darbui, „sukiojas“ ir pasilieka pasaulyje.
Ir kai siela „išeina“ iš pasaulio, šis žodis lydi, t.y. „apsupa“ ir „aprengia“ žmogų.
Apie tai pasakyta:
„Ir tavo priešų sielas svaidysiu, kaip su laidyne“.
Dar parašyta:
„Ir apsirengė Estera karališkai“.
Mokėmės tas, kas moka „saugoti“ burną ir liežuvį, apsirengs „šventa dvasia“ (karališkai).

Žiūrėjimas į nuogus kūnus.
Tas kas žiūri į nuogus kūnus, net jei bus tokio lygio kaip Moše, neišvengs gehinomo teismo.
Toks žmogus galiausiai nusižengs paleistuvystėje, nes provokuoja ir sužadina ant savęs „blogio instinktą“, todėl galiausiai ateis prie savaiminio sėklos išsiliejimo.

Egoistinis mėgavimasis Toros garbe.
Tas kas mėgausi (egoistiškai) Toros garbe rizikuoja savo gyvybe ir siela.
Mokomės iš atsitikimo su rabi Tarfonu, kuris sutiko būti įmestas mirčiai į upę,
negu mėgautis (egoistiškai) Toros žodžiais (Talmudas, Nedarim).

Kaip pasakė mūsų mokytojai:
„Nedaryk sau (Toros) karūnos, kad išaukštinti save“ (Avot 4 – 45).
Todėl, kas (egoistiškai) mėgaujasi Toros garbe, rizikuoja savo gyvybe ir galiausiai paveldi gehinomą.