Šventumo vartai Antra dalis. Ketvirtieji vartai

הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
!חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Žemi (gašlūs) troškimai.

Žemi troškimai yra nešvarumo šaltinis,

nes tai atveda prie neapykantos, pavydo,

grobstymo, melagingos priesaikos,

ir netgi prie žmogžudystės.

Tai dešimtas Kūrėjo įsakymas,

apimantis visus šiuos veiksmus.

Tai reiškia, kad akis nepasisotins turtais,

kaip gyvatė, apie kurią pasakyta:

„Gyvatės valgis – žemė“ (Ješaja 65 – 25).

Parašyta: „Skuba prie turto „blogos akies” žmogus“ (Mišlei 28 – 22).

Pasakė mūsų mokytojai:

Gašlumas išveda žmogų iš pasaulio,

nes toks žmogus atsitraukia nuo užsiėmimų Tora ir priedermių vykdymu.

Toks žmogus netiki Kūrėjo valdymu,

t.y. žmogus netiki, kad viską prižiūri pats Kūrėjas.

Kaip pasakė išminčiai:

„Tas, kas turi duonos riekę krepšyje ir sako:

„Ką valgysiu rytoj?“

Toks žmogus neturi tikėjimo.“ (Talmudas, Sota).

Iš tikro nėra didesnės dorybės už tikėjimą ir pasitikėjimą,

kaip pasakyta: „Palaiminti pasitikintys absoliučiai“ (Tehilim 2 – 12).

Tai reiškia, kad tokie žmonės tiki,

kad yra pasaulyje Kūrėjas, prižiūrintis ir besirūpinantis.

Kaip pasakyta:

„Palaimintas vyras, kuris pasitiki Kūrėju,

kurio garantija yra Kūrėjas“ (Tehilim 40 – 5).

Taip pat palaimintas žmogus kuris tiki,

kad jam netruks prasimaitinimo.

Kaip parašyta:

„Patikėk Kūrėjui visus savo poreikius, ir jis tave aprūpins“.

Tik yra viena sąlyga – pasitikėjimas turi būti absoliutus, visa širdimi,

be jokio abejonės šešėlio.

Todėl, būdamas užtikrintas Kūrėju,

žmogus turi užsiimti Tora ir priedermėmis išvis be jokių abejonių.