Mokymas užėmė didžiąją ravo Barucho dienos dalį.
Atsikeldavo
pirmą valandą nakties ir sėsdavo mokytis iki pat ryto.
Mokydavosi su didžiausiu
įsigilinimu.
Po rytinės maldos dar pusvalandį mokydavosi su kuriuo nors iš
mokinių.
Ir tik tada sėsdavo pusryčiauti.
Po pusryčių paprastai užsiimdavo
veikla, susijusia su kūno sveikata.
Vasarą plaukiodavo jūroje. Žiemą eidavo mankštintis
į mišką ir panašiai.
Važiuodamas skaitydavo: šiek tiek paskaitęs užmerkdavo
akis ir ilgai galvodavo.
Netgi kai vaikščiodavo miške, būdavo susikoncentravęs
savo šventose mintyse ir visai nekreipdavo dėmesio į tai, kas vyksta aplink.
Kasdien, po popietinio poilsio, vėl mokydavosi iki pusės aštuonių vakaro.
Dalį
laiko skirdavo mokiniams, dalį laiko mokydavosi vienas savo kambaryje.
Po to –
laikas vakarinei maldai ir nakties poilsiui.
Ir po to vėl nauja diena, kuri
prasideda pusė pirmos naktį.
Diena, pilna nenutrūkstamo susijungimo su Kūrėju.
Knygos autorius (ravas Mordechajus Gotlibas),
kuris paskutinėmis ravo Barucho gyvenimo dienomis jam padėdavo, pasakojo:
Paprastai,
kai ravas Baruchas eidavo šiek tiek pailsėti, jis priguldavo į lovą, prieš jį –
atversta viena iš jo tėvo knygų, arba kuris nors iš jo užrašų sąsiuvinių,
kuriuose rašė tai, girdėjo iš savo tėvo Baal aSulamo.
Toks buvo ravo Barucho
poilsis.
Ir visada prašydavo savo padėjėjo, kad pažadintų jį tam tikrą valandą,
nes turėjo vesti pamoką.
Tačiau knygos autoriui niekada neteko žadinti ravo Barucho, kadangi jis pats visada atsikeldavo anksčiau laiko.
Kartą ravas Baruchas sėdėjo savo kambaryje ir
labai įsigilinęs skaitė savo tėvo knygą „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirot“.
Staiga
vienas iš namiškių paprašė ravo Mordechajaus Gotlibo, kad leistų užeiti pas
ravą Baruchą ir pasikalbėti su juo.
Šis įvedė jį į kambarį, tačiau ravas
Baruchas buvo taip įsigilinęs ir susikaupęs, jog visai to žmogaus nepastebėjo.
Garsiai
kosčiodamas jis vis artėjo prie ravo Barucho, kol beveik galėjo jį paliesti.
Tačiau
ravas Baruchas buvo visiškai atitrūkęs, jo lūpos judėdamos kartojo Baal aSulamo
knygos žodžius, o jo mintys sklandė aukštutiniuose pasauliuose.
Kol galiausiai ravas
Mordechajus Gotlibas buvo priverstas kreiptis į ravą Baruchą, kad šis
atkreiptų dėmesį į atėjusį žmogų...