• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לספר הזהר כב,כג  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  22.

Iš tikro visos šios trys norų rūšys bendru atveju randasi kiekviename žmoguje.
Tik kiekviename jos pasiskirsto skirtingu dydžiu.
Iš čia ir visi skirtumai, esantys kiekviename žmoguje.
Taip pat iš materialių šių savybių galima suprasti ir dvasines kategorijas, pagal dvasinį jų pobūdį.

                                                                 23.

Taip pat yra ir su žmonių sielomis, kurios jau yra dvasinės.
Ir apsirengimo „grįžtančia šviesa“ (or chozer) dėka, sielos gauna „sąlygojimo norą“.
Tai reiškia, kad „grįžtanti šviesa“ ateina iš aukštutinių pasaulių, iš kur yra atėjusios ir pačios sielos.
Todėl sielose yra noras vien tik suteikti „malonią dvasią“ Kūrėjui.
Ir šis noras yra visa sielos esmė ir esybė.

Iš tikro, kai siela „apsirengia“ žmogaus kūnu, ji pagimdo jame sąlygojimo poreikius, mintis ir intelektą, kad kūnas galėtų „užpildyti“ šį sielos norą sąlygoti visoje pilnumoje.
Tai reiškia – suteikti „malonią dvasią“ Kūrėjui, pagal noro, esančio sieloje, dydį.