21.
Ir tegul neapgauna tavęs filosofų teigimas, kad sielos esmė yra intelektas.
Jų teigimu siela išplaukia iš intelekto sąvokos, t.y. intelekto dėka siela „auga“, ir tai yra visa jos egzistencijos sąlyga ir materija.
Ir dar jie tvirtina, kad sielos išlikimas po kūno mirties visiškai priklauso nuo intelekto kiekio, kurį siela įgijo gyvenime, ir sielai, praradus intelektą, nebūtų pagrindo ant ko „išsilaikyti“.
Tačiau tai nėra Toros požiūris.
Ir pat šis požiūris nėra priimtinas ir sveikam protui.
Juk kiekvienas, kuris nors kartą bandė įsigyti intelektualines žinias, žino ir jaučia,
kad intelektas yra tik įsigijimas, bet ne esmė.
Tai reiškia, kad visa naujai sukurtos kūrinijos materija kaip dvasinė, taip ir materiali yra nei daugiau, nei mažiau, tik noras gauti (racon lekabel).
Ir nors sakėme, kad siela tai – „noras sąlygoti“, tačiau tai išeina tik iš ištaisymo „grįžtančia šviesa“ (or chozer) aspekto.
Iš tikro šį ištaisymą siela gauna aukštutiniuose pasauliuose, nes iš ten ji ir atėjo pas mus.
Tačiau visa sielos esmė taip pat tai tik noras gauti.
Ir suprask tai.
Tačiau visas, mūsų suvokiamas, skirtumas, tai tik noro gauti forma – būdas.
Tai reiškia, kad noras gauti, esantis kiekvienoje kūrinijos dalyje, gimdo poreikius, o poreikiai, savo ruožtu, gimdo mintis ir intelektą, tuo dydžiu, kad būtų galima šiuos poreikius įgyvendinti.
Tai, ką įpareigoja „noras gauti“ (racon lekabel).
Todėl, kaip pas kiekvieną žmogų yra skirtingi norai, taip pas kiekvieną žmogų skiriasi poreikiai, mintys ir intelektas.
Iš tikro pas žmones, pas kuriuos „noras gauti“ yra apribotas tik „gyvuliškomis aistromis“:
pinigai, kūniški malonumai, poreikiai, mintys ir intelektas yra tik, kad užpildyti šį savo „gyvulišką norą“.
Ir nors jie naudojasi žmogišku protu ir sąmone, apie tai sakoma:
„Vergas tampa ponu“.
Tai reiškia „žmogiškas protas“ yra pajungtas, kad aptarnautų „gyvuliškus“ norus ir poreikius.
Tačiau pas tuos žmones, pas kuriuos „noras gauti“ yra apribotas „žmogiškomis aistromis“, tokiomis kaip valdžia, garbė..,
kas jau nebūdinga gyvuliams, visi jų poreikiai, mintys ir intelektas nukreiptas tam, kad kuo daugiau „užpildyti“ šį norą.
Ir jau pas tuos, pas kuriuos „noras gauti“ išreikštas, kad pasiekti mokslo žinias, jų poreikiai, mintys ir intelektas tarnauja tam, kaip „užpildyti“ šį norą visame pilnume.