• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

החרות  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

10.

Būtinumas pasirinkti tinkamą aplinką

Iš to kas pasakyta galime suprasti rabi Josi ben Kisma žodžius (Avot 6).
Iš tikro vienas žmogus paprašė rabi Josi ben Kisma apsigyventi šalia,
ir už tai pasiūlė jam tūkstantį tūkstančių auksinių dinarų.
Į ką rabi Josi ben Kisma atsakė:
„Jei tu ir duotum man viso pasaulio auksą, sidabrą, brangakmenius ir perlus, aš gyvenčiau tik ten, kur yra Tora“.
Tačiau iš pirmo žvilgsnio, paprastu požiūriu, šie išaukštinti dalykai nėra suprantami.
Kaip žmogus gali atsisakyti tūkstančio tūkstančių dinarų, dėl tokio „paprasto“ dalyko – apsigyventi mieste, kur nėra žmonių, besimokančių Torą?
Juk rabi Josi ben Kisma pats buvo didžiausias to laiko išminčius ir autoritetas,
argi jam dar reikia iš ko nors mokytis?
Labai keista?

Tačiau, pagal ką sakėme, dalykas tampa visiškai suprantamas ir aiškus, todėl kiekvienas iš mūsų turi tai gerai įsisąmoninti.
Tai reiškia, kad nors pas kiekvieną iš mūsų ir yra asmeninė „pirminė materija“ (מצע), tačiau šios jėgos gali pasireikšti tik „aplinkos“, kuriame mes randamės, dėka.
Panašiai, kaip žemėje pasėtame kviečio grūde, visas vidinis sėklos potencialas atsiveria tik „aplinkos“, t.y. dirvožemio, saulės ir t.t., dėka.
Todėl rabi Josi ben Kisma pramatė teisingai, t.y. atsisakė palikti pasirinktą gerą Toros mokymuisi aplinką, ir persikelti į miestą, kuriame nėra Toros.
Taigi išminčius suprato teisingai, jei taip atsitiks, tada ne tik „išsikreips“ jo ankstesnis požiūris, bet ir kitos, jame potencialiai slypinčios jėgos, kurios dar nespėjo pasireikšti, taip liks neatsiskleidusios.
Tai reiškia, kad toms jėgoms nebus tinkamos aplinkos, kad jos galėtų pasireikšti iš potencialo į veiksmą.
Todėl aišku, kad tik teisingos aplinkos pasirinkimu žmogus gali „valdyti“ save, ir tik iš šito aspekto žmogaus yra vertas užmokesčio arba bausmės.

Todėl nenuostabu, kad toks išminčius, kaip rabi Josi ben Kisma, pasielgė teisingai,
t.y. pasirinko gėrį bei paliko blogį, ir nesusigundė „materialiais“ įsigijimais.
Kaip jis ir sako toliau:
„Kai žmogus palieka šį pasaulį, jo nelydi nei sidabras, nei auksas, nei brangakmeniai, nei perlai, tik Tora ir geri darbai“.
Todėl išminčiai perspėjo:
„Pasidaryk sau mokytoją, ir nusipirk sau draugą“ (Avot 1),
tai taip pat reiškia: „Išsirink geras ir teisingas knygas“.
Ir tik taip žmogus gali apsaugoti save ir atnešti sau naudą, t.y. pasirinkdamas tinkamą aplinką.
Tačiau, kai jau jis pasirinko „aplinką“, jis jau yra atiduotas, kaip „molis“ į „puodžiaus“ rankas“.