• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           23.

Ir todėl pateikia svarų įrodymą iš gmaros:
„Mokinys, kuris nepamatė gero ženklo savo mokymesi penkis metus,
jau daugiau nebepamatys“.
Ir kodėl nepamatė gero ženklo savo mokymesi?
Tik dėl to, kad „nenukreipė“ mokymo metu savo širdies,
o visai ne dėl gabumų trūkumo.
Juk Toros išmintis visai nereikalauja ypatingų gabumų, kaip parašyta midraše:
„Visa išmintis ir visa Tora yra paprasti dalykai.
Tas, kas bijo Manęs ir vykdo Toros žodžius,
visa išmintis ir visa Tora yra jo širdyje”.
Tačiau iš tikro reikalingas laikas,
kad paruoštum save Toros ir priedermių švytėjimui.
Ir kas žino kiek?
Juk gali žmogus taip laukti visus septyniasdešimt savo gyvenimo metų?
Todėl perspėja mus baraita (Chulin 24),
kad neverta laukti ilgiau, nei penkis metus,
o rabi Josi sako, tik tris metus,
t.y. šio laiko visiškai pakanka, kad nusipelnyti Toros išminties.

Tačiau, jei nepamatė gero ženklo per šį laikotarpį,
tegul neapgaudinėja žmogus savęs klaidingomis iliuzijomis ir lūkesčiais,
ir tegul žino, kad jau nepamatys gero ženklo niekada.
Todėl žmogus turi iškart imtis visų veiksmingų priemonių,
kad galėtų ateiti į mokymą „lišma”, ir nusipelnyti Toros išminties.

Todėl baraita nepateikia jokio patarimo (priemonės),
tik perspėja, kad mokinys „nesėdėtų” tokioje padėtyje, „sudėjęs rankas”, ir nelauktų.
Taip pat rabi Chaimas Vitalis sako,
kad tokiam žmogui pati veiksmingiausia ir užtikrinta priemonė yra užsiimti kabalos išmintimi.
Ir atsitraukti nuo atviros Toros mokymo,
nes jau pabandė sėkmę, ir veltui.
Todėl tokiam žmogui reikia visą savo laiką paskirti kabalos išminties mokymui,
kad jam tikrai pasisektų.