• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Pinchas Eleazaro sūnus, Arono koheno sūnus nukreipė Mano pyktį nuo Izraelio sūnų, savo pavydu pavydėdamas Man, todėl neišnaikinau Izraelio sūnų savo pavyde. Todėl pasakyk: duodu jam savo taikos sandorį“ (Bemidbar 25 – 10, 11, 12).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר כ  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                20.

Ir dabar taip pat išaiškėja Pirmas klausimas.
Klausėme; kokia yra mūsų esmė?
Iš tikro  mūsų esmė yra tokia, kaip ir visų realybės sudėtinių dalių esmė,

ir tai nei daugiau, nei mažiau tik noras gauti.

Tačiau ne toks, koks mums jis pasirodo Antroje būsenoje, t.y. noras gauti tik sau, bet toks, koks jis egzistuoja Pirmoje būsenoje Ein Sofe Palaimintam.
Tai reiškia amžinoje savo formoje – ir tai gavimas, kad sąlygotum malonią dvasią Kūrėjui.
Ir nežiūrint į tai, kad mes dar faktiškai neatėjome į Trečią būseną, tai visai netrikdo mūsų esmės, nes Trečia būsena yra absoliučiai užgarantuota mums Pirmos būsenos.

Todėl, kad tas, kas ateina atsiimti skolos, jaučiasi lyg jau būtų skolą atsiėmęs, o laiko klausimas skaitosi trūkumu, tik ten, kur yra nors menkiausia abejonė, ar sumokės skolą laiku.
Tačiau pas mus tuo nėra jokios abejonės, todėl tai atrodo mums, lyg jau mes būtume atėję į Trečią būseną.

Ir šis mūsų kūnas su „bloga“ savo forma, duotas mums dabar, visai nežeidžia mūsų esmės.
Juk mūsų kūnas ir visos jo savybės, bei įsigijimai yra pasmerkti visiškai išnykti, kartu su savo šaltiniu – „nešvarumo sistema“.
Iš tikro tas, kas jau yra padegtas, skaitosi lyg jau būtų sudegęs, lr lyg niekada nebūtų buvęs pasaulyje.

Tačiau mūsų sielos, apsirengusios šiame kūne esmė, taip pat yra tik noras gauti.
Ir siela turi „sąlygojimo formą“, nes siela išplaukia iš keturių šventų A – B – J – A pasaulių, ir egzistuoja amžinai.
Todėl ši „sąlygojimo forma“ sutampa su Gyvybių gyvybės forma, ir nėra joje jokio pasikeitimo (neduok dieve).