• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

החרות ד  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

4. (1)

Keturi faktoriai

Reikia žinoti, kad visų pasaulio kūrinių egzistavimas išplaukia iš aspekto „ješ mi ješ“ (egzistencija iš egzistencijos), o ne iš aspekto „ješ mi ain“ (egzistencija iš niekur).
Tai reiškia, kad reali tikrovė „nusivilko“ ankstesnę formą, ir „apsivilko“ dabartinę formą.

Todėl turime suprasti, kad visoje pasaulio egzistencijoje bendrai veikia keturi faktoriai,
kurių dėka ir susiformavo kiekviena egzistencijos dalis.
Ir šie faktoriai vadinasi:

1. Prigimtis, pirminė materija (genas).

2. Priežasčių ir pasekmių seka, išeinanti iš pačios „pirminės materijos“ ir nesukelianti jai jokių kiekybinių ir kokybinių pakitimų.

3. Vidinės priežastys ir pasekmės, dėl „pirminės materijos“ kontakto su išorinėmis jėgomis, keičiančios ją kiekybiškai ir kokybiškai.

       4. Priežastys ir pasekmės, išplaukiančios iš nenumatytų, atsitiktinių – išorinių dalykų.
Ir dabar nuosekliai panagrinėkime kiekvieną faktorių.

Pirmas faktorius: prigimtis, pirminė materija (genas)

Prigimtis (מצע) reiškia kiekvienos egzistencijos „pirminę materiją“,
nes „nėra nieko naujo po saule“.
Tai reiškia, kad kiekviena realybės dalis, egzistuojanti mūsų pasaulyje, neišplaukia iš principo „ješ mi ain“ (egzistencija iš niekur), bet iš principo „ješ mi ješ“ (egzistencija iš egzistencijos).
Todėl, kai kokia tai tikrovės dalis „nusirengė“ savo ankstesnę formą ir „apsirengė“ kitą, skirtingą nuo ankstesnės, formą, ta tikrovės dalis, kuri „nusirengė“ ankstesnę formą,
ji yra apibrėžiama, kaip „prigimtis“ (מצע).
Ir joje „slypi“ visas, ateityje atsiversiantis ir nustatysiantis galutinę šios tikrovės formą, potencialas.
Todėl tai skaitosi, kaip pagrindinis faktorius.

Antras faktorius: Priežasčių ir pasekmių seka, išeinanti iš pačios „pirminės materijos“ ir nesukelianti jai jokių kokybinių ir kiekybinių pakitimų

Ir tai pirminės materijos „priežasties ir pasekmės“ seka, nekintanti pati iš savęs.
Pvz. kviečio grūdas, kuris suiro (supuvo) žemėje, išleidžia ūglį naujiems kviečiams.
Iš tikro ši suirusi būsena, yra vadinama „pirmine materija“ (מצע),
ir čia reikia suprasti, kad kviečio esmė „nusivilko“ ankstesnę,
t.y. kviečio grūdo formą, ir įgavo naują, suirusio kviečio grūdo, formą.
Ir tai sėkla vadinama „pirmine materija“ (מצע), tik jau „išsivilkusi“ (nuoga), be jokios formos.
Tačiau dabar, kai jau suiro (supuvo) žemėje, tapo tinkama „apsirengti“ kitą formą,
t.y. kviečio ūglio formą, išėjusią iš „pirminės materijos“ ir galinčią augti.
Ir visiems yra visiškai aišku, kad ši „pirminė materija“ (מצע) neapsirengs jokios kitos grūdinės kultūros forma, t.y. nei avižos, ar pan. Tačiau tiksliai ta pačia „ankstesne“ kviečio forma, kurią prarado.
Tačiau kvietys pasikeičia atitinkamu dydžiu ir kokybe, ir kiekybe.
Tai reiškia, kad pirmiausia buvo vienas grūdas,
o dabar gali išaugti dešimt grūdų, ir taip pat gali grūdas būti skanesnis ir gražesnis,
tačiau esminė kviečio forma nesikeičia visiškai.
Ir tai yra pirminės materijos priežasčių ir pasekmių seka,
t.y. niekada nekeičianti savo esmes, nes iš kviečio niekada neišaugs kita kultūra.,
ir tai yra antras faktorius.